Vikipedija

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VigitaV (aptarimas | indėlis)
20 keitimai
Nėra keitimo santraukos
VigitaV (aptarimas | indėlis)
20 keitimai
Eilutė 20:
 
[[Vaizdas:Kazimier Leŭ Sapieha. Казімер Леў Сапега (XVII).jpg|thumb|left|200px|Fakulteto fundatorius – [[Lietuvos pakancleris]] [[Kazimieras Leonas Sapiega]]]]
Teisės fakultetas pagaliau įsteigtas [[1641]] metų [[spalio 11]] d. [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] privilegija, kurią lėmė fakulteto fundatoriaus [[Lietuvos pakancleris|Lietuvos pakanclerio]] [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] (1609–1656) ir jėzuitų susitarimai.
 
[[Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|right|thumb|200px|Iškilmingos pirmųjų Vilniaus jėzuitų kolegijos teisės profesorių sutiktuvės 1644 m. vyko [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]]]]
Teisės fakultetas pradėjo darbą pradėjo tik [[1644]] m.<ref>[http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090611_130744-71096/DS.005.0.01.ETD Lietuvos teisinės sistemos jurisprudencijos subsistemos istorija] // XIII–XX a. [[Lietuvos teisinė sistema|Lietuvos teisinės sistemos]] istorija. [[Jevgenij Machovenko]], 22 psl.</ref>, kaiTuo metu į Vilnių atvyko teisės profesoriai pasauliečiai iš Bavarijos [[Ingolštatas|Ingolštato]] universiteto (jame mokėsi ir pats fundatorius) – tai [[abiejų teisių daktaras|abiejų teisių daktarai]] dėstytojai kanonistas [[Jonas Jurgis Šaueris]] ir civilistas [[Simonas Dilgeris]] († po 1666 m.). Jiems iškilmių [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčioje]] metu buvo suteikti [[Abiejų teisių daktaras|abiejų teisių]] [[teisės magistras|magistrų]] ir filosofijos [[daktaras|daktaro]] laipsniai.
 
[[1645]] m. (ar 1646 m.) darbą pradėjo ir [[Paduja|Padujos]] universiteto profesorius pasaulietis kanonistas [[Aronas Aleksandras Olizarovskis]] (1610–1659).
 
=== Schola Sapiehana ===
 
[[1655 m.]] Kazimieras Leonas Sapiega, siekdamas, kad Teisės fakultetas išliktų, [[testamentas|testamentu]] jam užrašė [[Počajevai|Počajevų]] dvarą ([[Volynė]]s gubernija, [[Kšemenecas|Kšemeneco]] pavietas) ir savo biblioteką [[Ružanai|Ružanuose]] ([[Gardino pavietas]]). [[Fundacija|Fundacijoje]] buvo numatyta išlaikyti 4 [[katedra]]s: po 2 kiekvienam Fakulteto skyriui – [[Kanonų teisė]]s ir [[Civilinė teisė|Civilinės teisės]]<ref>[Teisės fakulteto veiklos pradžia] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakultetas 1641–1667 metais. Jevegenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005.</ref>. Atsidėkojant Teisės fakultetas buvo pavadintas ''Schola Sapiehana'' ({{lt|Sapiegos mokykla}})<ref>[http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=page&Id=521 Teisė ir ekonomika] // Mokslas senajame VU</ref>.
 
Dėl [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|ATR-Maskvos karo (1654–1667)]] mokykla neteko savo pajamų ir buvo uždaryta. [[1667 m.]] akademija atgavo PočajevičiusPočajevičių dvarą, pagerėjo materialinė padėtis. Teisės mokyklą vėl pradėjo lankyti „ganėtinas studentų skaičius".
 
[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]Kone 200 metų teisę dėstė garsūs Europos teisininkai ir mokslininkai, kaip kad [[Joachimas Lelevelis]] (1786–1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776–1838) ir kiti. Tačiau [[1832]] m. Rusijos imperatoriaus [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu Vilniaus universitetas buvo uždarytas.
[[1684 m.]] civilinės teisės profesorium buvo paskirtas dar vienas teisininkas – abiejų teisių daktaras [[Pranciškus Peyer]] (be kita ko [[1684]] m. [[gegužės 18]] m. Vilniaus kapitulos išrinktas konsistorijos [[notaras|notaru]])<ref>[http://aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=277&Itemid=93 „Karaliaus privilegijos neleidžia steigti teisės ir medicinos fakultetų“] // Teisė ir medicina Vilniaus akademijoje. [[Paulius Rabikauskas]]</ref>.
 
=== Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas ===▼
[[Vaizdas:Hieronim Stroynowski.PNG|thumb|right|200px|[[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), VU teisės filosofas, vienas žymiausių savo laikmečio [[fiziokratai|fiziokratų]]]]
 
Nors ir [[1919]] m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]] ir vėl buvo atkurtas, tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]:, kur pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864–1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878–1950), [[Mykolas Romeris]] (1880–1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.▼
=== VU Teisės fakultetas ===
Iki [[1832]] m., kai Rusijos imperatorius [[Nikolajus I]] įsakė Vilniaus universitetą uždaryti, teisę kone 200 metų dėstė garsūs to meto Europos teisininkai ir mokslininkai. Tai [[Joachimas Lelevelis]] (1786–1861), [[Jeronimas Stroinovskis]] (1752–1815), [[Aloyzas Kapelis]] (1776–1838), [[Ignas Danilevičius]] (1787–1843); taip pat I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, ir kiti.
 
▲=== Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teisių fakultetas ===
 
▲Nors ir [[1919]] m. ir vėl buvo atkurtas [[Vilniaus universitetas|Universitetas]], tačiau [[Lenkija]]i [[aneksija|aneksavus]] kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas buvo priversta tęsti [[Kaunas|Kaune]]: pradėjo veikti [[Aukštieji kursai|Aukštųjų kursų]] Teisių skyrius. [[1922 m.]] antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Lietuvos (Dabartinis Vytauto Didžiojo universitetas) universiteto Teisių fakultetas, kuriame dėstė iškiliausi to meto Lietuvos teisininkai kaip [[Petras Leonas]] (1864–1938), [[Vaclovas Biržiška]] (1884–1956), [[Augustinas Janulaitis]] (1878–1950), [[Mykolas Romeris]] (1880–1945) ir kiti. 1922 m. Kaune įkurto universiteto Teisių fakultete veikusi Baudžiamosios teisės katedra kiek vėliau buvo sujungta su Baudžiamojo proceso katedra.
Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę. [[1942]] m. kovo mėn. Teisės fakultetas buvo uždarytas antrą kartą.
 
=== Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetas ===
[[Vaizdas:VU Suletekis.jpg||thumb|300px|Vilniaus universiteto Teisės fakultetas įsikūręs [[Saulėtekis (Vilnius)|Saulėtekyje]] (jame taip pat yra VU [[VU EF|Ekonomikos]], [[VU FF|Fizikos]], [[VU Komunikacijos fakultetas|Komunikacijos fakultetai]], Informacinių technologijų taikymo centras bei Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas)]]
[[1944 m.]] rudenį VU atnaujino savo veiklą ir veikė kaip Vilniaus valstybinis universitetas ([[TSRS|sovietinio]] tipo aukštoji mokykla). Teisės fakultetas tęsė savo veiklą. [[1970 m.]] pradėjo veikti Darbo teisės katedra (vedėjas – doc. V. Nekrašas). [[1977 m.]] Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedra buvo padalinta į Baudžiamosios teisės ir Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedrą.
 
=== Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ===
Atkūrus Lietuvos [[Nepriklausomybė|nepriklausomybę]] VU Teisės fakultetas toliau vykdė savo veiklą. Jame karjerą pradėjo bei studentams dėsto daug Lietuvoje ir [[Europa|Europoje]] garsių teisininkų, teisėtyrininkų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir stokojant [[:Kategorija:teisėtyrininkai tarptautininkai|teisininkų tarptautininkų]], [[1991 m.]] buvo įsteigta [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[lyginamoji teisė|lyginamosios teisės]] katedra ([[1998 m.]] pervadinta į [[Tarptautinė teisė|Tarptautinės teisės]] ir [[Europos Sąjungos teisė]]s katedrą); vedėjas – doc. [[Vilenas Vadapalas]] (g. 1954 m.), nuo [[2001 m.]] – doc. [[Zenonas Petrauskas]] (1950–2009), o nuo [[2005 m.]] iki 2009 m. – doc. [[Dainius Žalimas]] (g. 1973 m.)<ref>[http://web.archive.org/web/20070916190137/http://www.tf.vu.lt/index.php?fuseaction=displayHTML&file=File_9.php&langparam=LT VU TF Tarptautinės ir ES teisės katedros informacija] (archyvinė 2007-09-16 d. tinklalapio versija)</ref>.
 
Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas – doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).▼
 
Iki [[2002 m.]] baigus teisės studijas, atlikus (diplominę) praktiką ir apgynus diplominį darbą, buvo suteikiama [[diplomuotas teisininkas|teisininko]] kvalifikacija. Nuo [[2003 m.]] baigus studijas ir apgynus [[magistro darbas|magistro darbą]], yra suteikiamas kvalifikacinis [[teisės magistras|teisės magistro]] laipsnis.
 
▲Iki [[2009 m.]] rugpjūčio 31 d. Fakultete veikė Baudžiamosios teisės katedra, Civilinės teisės ir [[civilinis procesas|civilinio proceso]] katedra ([[1641 m.]] įsteigta kaip Civilinės teisės katedra), [[Darbo teisė]]s katedra (vedėjas – doc. Tomas Davulis), [[Konstitucinė teisė|Konstitucinės]] ir [[administracinė teisė|administracinės teisės]] katedra (buvusi [[Valstybinė teisė|Valstybinės teisės]] katedra), [[Kriminalistika|Kriminalistikos]] ir baudžiamojo proceso katedra, Tarptautinės ir ES teisės katedra, Teisės teorijos ir istorijos katedra (buvusi Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedra).
 
== Administracija ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_universiteto_Teisės_fakultetas"