Sinologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Sinologija''' – tarpdisciplininė mokslo šaka, tyrinėjanti [[KLR|Kiniją]] (visų pirma – [[Kinija (regionas)|kultūrinę Kiniją]]) bei [[sinosfera|sinosferą]]. Priklauso [[orientalistika|orientalistikos]] mokslų krypčiai. Sinologijos mokslo sferai priklauso [[Kinijos kultūra|Kinijos kultūros]] ir istorijos, [[kinų kalba|kinų kalbos]] tyrimai, iš Kinijos kilusių religijų ([[konfucianizmas]], [[daoizmas]], [[kinų liaudies religija]]) nagrinėjimas, [[kinų filosofija|kinų filosofijos]] supratimas. Taip pat nagrinėjami ir šiuolaikinės Kinijos kultūriniai, politiniai, ekonominiai pokyčiai.
Vakaruose pirmosios žinios apie Kiniją daugiausia atėjo [[XIII a.|XIII]]
[[1732]] m. misionierius Matteo Ripa [[Neapolis|Neapolyje]] įsteigė kinų institutą, iš kurio vėliau išsivystė Neapolio Rytų studijų universitetas. Ripa dirbo imperatoriaus [[Kangsi]] rūmuose, o grįžęs į Europą su savimi atsigabeno 4 kinus krikščionis, kurie ėmėsi mokyti kinų kalbos. [[1814]] m. [[Prancūzijos kolegija|Prancūzijos kolegijoje]] atidarytas Kinijos padalinys, kuriame savamokslis kinų kalbos profesorius [[Jean-Pierre Abel-Rémusat]] ėmė dėstyti sinologiją. Rusijoje sinologijos pradininku laikomas [[Nikita Bičiurinas]], kuris dirbo misionieriumi Pekine, išmokęs kinų kalbos ėmėsi versti kinų rankraščius.
|