Ramakrišna: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 872 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
pild.
(pild.)
{{Žmogaus biografija
[[Vaizdas:Ramakrishna.jpg|thumb|200px|Ramakrišna]]
|vardas= Ramakrišna
|fonas=rel
|vaizdas= Ramakrishna.jpg
|vaizdo dydis=200px
|antraštė=
|gimimo vardas= Gadadharas Čatopadhjajus
|gimė={{gimė|1836|2|18}}
|gimimo vieta=Kamarpukuras, [[Vakarų Bengalija]], [[Britų Indija]]
|mirė={{mirė|1886|8|16|1836|2|18}}
|mirties vieta=Kašipuras (dab. [[Kalkuta|Kalkutos]] dalis), [[Vakarų Bengalija]], [[Britų Indija]]
|palaidojimo vieta=
|gyv_vieta=
|tautybė=[[bengalai|bengalas]]
|pilietybė=
|sutuoktinis=[[Sarada Devė]]
|tėvai=
|vaikai=
|religija=[[hinduizmas]]
|įšventintas=
|veikla= dvasinis mokytojas, mistikas
|pastabos=
{{commons|vikiteka= Category:Ramakrishna}}
}}
'''Ramakrišna Paramahamsa''' ({{sa|रामकृष्ण परमहंस|Rāmakr̥ṣṇa Paramahaṃsa}}), gimimo vardas '''''Gadadharas Čatopadhjajus''''' ({{bn|গদাধর চট্টোপাধ্যায়}}, [[1836]]  m. [[vasario 18]] d. – [[1886]]  m.) [[rugpjūčio 16]] d.) – žymus [[indija|Indijos]] [[mistikas]] ir [[dvasinis mokytojas]], gyvenęs [[XIX amžius|XIX]] amžiuje, deivės [[Kali]] garbintojas. Savo pasekėją [[Vivekananda|Vivekanandą]] jis pastūmėjo įkurti religinę ''Ramakrišnos Misijos'' organizaciją. Daugelis jo pasekėjų manė, jog jis yra [[avatara]] ar (Dievo įsikūnijimas).
 
Gadadharas Čatopadhjajus gimė Kamarpukuro kaime ([[Kalkuta|Kalkutos]] kaimiškų priemiesčių srityje), skurdžioje [[brahmanai|brahmanų]] ortodoksų ([[Rama|Ramos]] garbintojų) šeimoje. Pirmąjį regėjimą patyrė būdamas 6 metų (pamatęs baltų gervių būrį skrendant audros debesų fone). Kurį laiką Ramakrišna lankė mokyklą, bet vėliau atsidėjo tradiciniam išsilavinimui (religinių tekstų mokymuisi). [[1856]] m. Ramakrišna tapo Kali šventyklos [[Dakšinešvaras|Dakšinešvare]] (netoli Kalkutos) pudžariu (dvasininku). Jis meldė Kali pasirodyti ir patyrė viziją, kurioje ji apsireiškė kaip begalinis sąmoningos šviesos vandenynas, plūstantis spindinčiomis vilnimis. Vėliau iš pareigų pašalintas, nes pradėtas laikyti pamišėliu.
'''Ramakrišna''' ([[1836]] m. – [[1886]] m.) – žymus [[indija|Indijos]] [[mistikas]] ir [[dvasinis mokytojas]], gyvenęs [[XIX amžius|XIX]] amžiuje. Savo pasekėją [[Vivekananda|Vivekanandą]] jis pastūmėjo įkurti religinę ''Ramakrišnos Misijos'' organizaciją. Daugelis jo pasekėjų manė, jog jis yra [[avatara]] ar Dievo įsikūnijimas.
 
[[1859]] m. Ramakrišna buvo sutuoktas su [[Sarada Devė|Sarada Deve]] (1853–1920), bet santuoką jis priėmė kaip Dieviškosios Motinos Kali įsikūnijimą, todėl Devė (ji daugelio gerbiama kaip šventoji) buvo tik jo dvasinė partnerė. Nuo [[1959]] m. kaip savarankiška institucija, veikia Sarados Devės moterų vienuolinis ordinas (Šri Sarada matha). Pirmąja Ramakrišnos mokytoja [[1861]] m. tapo brahmanė Jogešvarė Bhairavė, supažindinusi Ramakrišną su [[tantrizmas|tantra]] ir vaišnavišku mokymu apie [[bhakti|bhaktį]]. [[1865]] m. keliaujantis nuogasis asketas Yšvara Tota Puris išmokė jį [[advaita vedanta|advaitiškos]] beasmenio (nirguna) ir beformio (nirakara) [[Brahmanas|Brahmano]] nesąvokinės (nirvikalpa) meditacijos ir įšventino į vienuolystę ([[sanjasa]]).
{{commons|Category:Ramakrishna}}
 
{{biograf-stub}}
[[Vaizdas:Ramakrishna trance 1879.jpg|thumb|left|200px|Šri Ramakrišna transo būsenoje (1879 m.)]]
 
Ramakrišna domėjosi ne tik tradiciniu hinduistiniu religiniu keliu, bet ir kitomis religijomis. [[1866]] m. per sufijų-hinduistą Govindą Rojų susipažino su islamu. Ramakrišna pradėjo praktikuoti [[islamas|islamą]] ir patyrė regėjimą (su jo kūnu susiliejo spindintis asmuo, primenantis islamo Pranašą). [[1873]] m. Šambhu Čaranas Malikas pradėjo jam skaityti [[Biblija|Bibliją]]. 4 dienas medituodamas krikščioniškas tiesas bei kontempliuodamas [[Marija|Švč. Mergelės Marijos]] su Kūdikiu atvaizdą Ramakrišna patyrė kaip [[Jėzus Kristus]] jį apglėbia ir išnyksta jo kūne. Po šių potyrių Ramakrišna ėmė teigti visų religijų bendrą tikslą (jos veda į tą patį Dievą). Nepaisant savo eklektinių domesių, Ramakrišna išliko ištikimas Kali garbintojas.<ref>{{HindAZ|Rāmakrishna|179–180}}</ref>
 
Ramakrišna Paramahamsa tapo įtakingu dvasiniu mokytoju – pas jį mokėsi Svamis Vivekananda, Mahendranathas Gupta, Akšajus Kumaras Senas, pas jį lankėsi tiek vakariečiai, tiek įvairūs Indijos religiniai, kultūros veikėjai.
 
Ramakrišna mirė nuo gerklės vėžio [[1886]] m. Jo mokinių globą perėmė Vivekananda, kuris [[1897]] m. įkūrė [[Ramakrišnos misija|Ramakrišnos vienuolinį ordiną]] (mathą) ir misiją. Šių institucijų centras yra [[Belūrmathas|Belūrmathe]] (prie Kalkutos), jos skelbia Ramakrišnos mokymą, užsiima edukacine, humanitarine ir medicinine veikla, ši laikoma ne pasaulietiniu veikimu, bet dvasiniu tarnavimu (seva) Dievystei, besireiškiančiai kaip žmonija. Ramakrišnos misija turi centrus [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], [[JK|Didžiojoje Britanijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Singapūras|Singapūre]], [[Fidžis|Fidžyje]], [[Šri Lanka|Šri Lankoje]], [[Mauricijus|Mauricijuje]].<ref>{{VLE|19||Kazimieras Seibutis|Ramakrišna}}</ref>
 
Ramakrišna nepaliko raštų, bet užrašytos jo kalbos buvo surinktos į knygas, iš kurių reikšmingiausia „Mahendranathos Guptos Ramakrišnos kalbų nektaras“ (''Śrī-Śrī-Rāmakṛṣṇa-Kathāmṛta'', 5 t. 1902–1932 m.). [[1942]] m. Svamis Nikhilananda parengė sutrumpintą anglišką vertimą „Šri Ramakrišnos evangelija“ ({{en|The Gospel of Sri Ramakrishna}}).
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
 
[[Kategorija:Indijos dvasininkai]]