Lietuviai (rytiniai senlietuviai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Aukštaičių genčių teritorija dabar: Elektrėnai įsikūrę genties teritorijoje, o gal akmens amžiaus Nemuno kltūros teritorijoje? |
+vid. nuoroda Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 15:
'''Aukštaičiai''' arba '''lietuviai (rytiniai senlietuviai)''' – sen. [[rytų baltai|rytų]] [[baltai|baltų]] etnosas (dalies archeologų, daugiausia „[[Adolfas Tautavičius|Adolfo Tautavičiaus]] mokyklos“ atstovų, laikomas atskiru sen. baltų [[etnosas|etnosu]] ir vadinamas ''lietuvių gentimi'' arba ''lietuvių genčių sąjunga''), nuo [[V amžius|V a.]] pradžios iki [[XII amžius|XII]]-[[XIII amžius|XIII a.]] sandūros gyvenęs dab. [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] rytuose (teritorijoje iki [[Šventoji|Šventosios]] upės ir [[Nemunas|Nemuno]] vidurupio vakaruose) ir Šiaurės Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]] iki [[Narutis|Naručio]] ir [[Svierių ežeras|Svierių]] ežerų, t. y., visame archeologinės [[Rytų Lietuvos pilkapių kultūra|Rytų Lietuvos pilkapių kultūros]] areale. Rytų Lietuvos pilkapių ir [[Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra|Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų]] kultūrų panašumas bei neabejotinas giminingumas (antroji šių kultūrų susiformavo V a. – po to, kai [[IV amžius|IV]] ir V a. sandūroje migrantų iš [[Brūkšniuotosios keramikos kultūra|Brūkšniuotosios keramikos kultūros]] arealo banga užplūdo iki tol vakarinių baltų gyventą [[Vidurio Lietuvos lyguma|Vidurio Lietuvos lygumą]]) leidžia manyti „archeologinius lietuvius“ buvus ne atskira gentimi, o V a. susiformavusio ''senlietuvių'' (sąlyginis pavadinimas) etnoso (didžiosios genties) „motininiu“ subetnosu.
''Lietuviais'' šio [[Aukštaitija|protoaukštaitiško]] subetnoso nariai literatūroje vadinami tik sąlyginai, nes tikrasis dab. Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje gyvenusių sen. baltų etninis savivardis istorikams nežinomas, nes seniau tebuvo ''aukštaičiai''. Įvairiais laikais ''Aukštaičių'' vardu vadintas nevienodo didumo žemių plotas. [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] kronikininkai ribą tarp [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičių]] ir aukštaičių laikė [[Nevėžis|Nevėžio]] upę. Matyt dėl Aukštaičių hegemonijos, ta riba XIII amžiuje jau buvo paslinkusi vakariau, tai yra nuo [[Šventoji|Šventosios]] upės kaip buvo iki XIII amžiaus ir pasiekė [[Nevėžis|Nevežį]]. ''Aukštaičiais'' vadinama žemė tada nesiekė dabartinės [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Latvijos sienos]], nes kaip jau minėta, į šiaurę nuo Aukštaičių gyvenę sėliai anuomet dar nebuvo visiškai asimiliuoti ''lietuvių'' (rytinių senlietuvių), tai yra tų pačių ''aukštaičių''.
Tiesioginiai rytinių senlietuvių protėviai buvo vėlyvajame [[bronzos amžius|bronzos amžiuje]] ir ankstyvajame bei senajame [[geležies amžius|geležies amžiuje]] Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų bei Vidurio Baltarusijoje gyvavusios Brūkšniuotosios keramikos kultūros (~XIII a. pr. m. e. – V a.) nešėjai.
Eilutė 25:
VI–XIII a. lietuvių subetnosas asimiliavo ([[lietuvinimas|sulietuvino]]) kai kurių kaimyninių baltų genčių dalis (pietinius [[Sėliai|sėlius]], pietinę vad. ''[[latgaliai|rytinių latgalių]]'' [[Nalšėnai|nalšėnų]] dalį, Minsko-Naugarduko ruože gyvenusią šiaurvakarinę [[dregovičiai|drėgvų]] dalį ir šiaurės rytų [[Jotvingiai|jotvingius]]), o apie XIII a. pradžią kartu su rytiniais žemaičiais transformavosi į [[lietuviai|lietuvių tautą]].
Aukštaičių gentis viduramžių šaltiniuose neminima. Minimas tik kraštas. T.y. tai teritorinė sąvoka, ne gentinė. Aukštaičiai kaip etninė grupė susiformavo vėliau, iš šiaurinės lietuvių genties dalies (įskaitant šiaurinę Lietuvos žemės dalį, Nalšios ir Deltuvos žemes), į kurią įsiliejo pietiniai sėliai ir dalis žiemgalių.
== Aukštaičių genčių sąjunga ir jų žemės ==
| |||