Kraujas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.38.157.142 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Sotiale keitimas)
Žyma: Atmesti
Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas
Eilutė 4:
 
== Kraujo sandara ==
Kraujas sudarytas iš [[kraujo plazma|kraujo plazmos]] (apie 55-60 proc.) ir kraujo kūnelių (apie 40-45 proc.): [[leukocitas|leukocitų]], [[raudonasis kraujo kūnelis|eritrocitų]] ir kraujo plokštelių – [[trombocitas|trombocitų]]. Kraujas yra specifinio kvapo, šiek tiek sūrokas ir klampus skystis, kurio vandenilio jonų koncentracija yra pastovi ir sudaro 7,35-7,45 [[Vandenilio potencialas|pH]]. Nežymus šio rodiklio nukrypimas nuo normos gali pakenkti [[organizmas|organizmui]]. Beveik visą laiką pastovi yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybes. Joms kintant, įtariama [[liga]]. Kraujo santykinis tankis yra apie 1,060. Klampumas priklauso nuo plazmoje esančių [[baltymas|baltymų]] kiekio ir nuo kraujo kūnelių koncentracijos. Kraujo kūnelių santykinis tankis yra didesnis nei plazmos, todėl centrifuguojant jie nusėda ant [[mėgintuvėlis|mėgintuvėlio]] dugno, o viršuje susirenka plazma. Taip yra nustatomas kraujo kūnelių ir plazmos santykis, arba '''hematokrito vertė''' (norma – 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. bendro kraujo kiekio). Be to, įpylus kraujo į mėgintuvėlį, po tam tikro laiko jame [[Eritrocitų nusėdimo greitis|nusėda eritrocitai]], kurių nusėdimo greitis ypač svarbus nustatant [[žmogus|žmogauspulsa]] ligas.
 
<br />
 
== Funkcijos ==
* aprūpina audinius deguonimi, maisto ir kitomis medžiagomis ([[gliukozė|gliukoze]], [[aminorūgštis|aminorūgštimis]], riebalų [[karboksirūgštis|karboksirūgštimis]]);
* išgabena iš audinių anglies dvideginį ir kitas medžiagų apykaitos atliekas;
eilutė 18 ⟶ 19:
== Simbolinė reikšmė ==
 
Kraujas visuomet buvo galingiausias [[simbolis]] žmonijos kultūroje. Per kraują simboliškai vesta giminystė, simbolišku vienas kito kraujo sulietimu tampama „[[kraujo brolis|kraujo broliais]]“. Daugelyje žemdirbių kultūrų svarbūs buvonebuvo kraujo [[aukojimas|aukojimo]] ritualai, taip siekiant padidinti derlingumą, nes kraujas suvokiamas kaip gyvybiniai syvai (gyvūnų, [[žmonių aukojimas|žmonių aukojimą]] irgi visų pirma galima laikyti kraujo aukojimu). Krauju duota priesaika laikoma amžina. [[Krikščionybė]]je geriamas [[vynas]] mišių metu simboliškai transubstancializuojasi į kraują. Dėl tokios stiprios kraujo reikšmės jis daug kur įgavęs [[tabu]] statusą. Net ir šiuolaikinėje kultūroje kraujo simbolizmas išlaikomas – pvz., jei kokių visuotinių neramumų metu būna sužeistųjų ar mirusių, dažnai skelbiama, jog „pralietas kraujas“.
 
Lietuviškas žodis „kraujas“ yra bendraindoeuropietiškos kilmės, jis turi atitikmenis kitose baltų ([[prūsų kalba|pr.]] ''krāujā'', sen. {{lv|kraujš}}), slavų kalbose ({{ru|кровь}}, {{pl|krew}}) ir yra kognantas su [[sanskritas|sanskrito]] ''krūra, kravis'', [[lotynų kalba|lotynų]] ''cruor, cruentus'', [[senovės anglų kalba|senovės anglų]] ''hrēaw'', [[senovės graikų kalba|senovės graikų]] ''κρέας'', reiškiančiais žalią, nevirtą mėsą, maitą. Spėjama prokalbės šaknis – ''*kreuh₂-s-, *kro/eu̯h₂i̯-ó-''<ref>http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kraujas</ref>.
 
== Kraujo ligos ==
* [[Anemija]]
* [[Kraujo vėžys|Kraujo insultas]]
** [[Leukemija]]
** [[Limfoma]]