Zarasai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 84.32.108.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas)
Žyma: Atmesti
→‎Istorija: ~vid. nuoroda
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 38:
Miestelis sunyko per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], jo gyventojus praretino [[1708]]–[[1711]] m. siautėjęs [[maras]]. [[1721]] m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į [[Vilnius|Vilnių]], Rygą. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. [[1735]] m. [[Barauka (Zarasai)|Baraukoje]] pastatyta pirmoji Zarasų [[sentikiai|sentikių]] cerkvė.
 
[[Napoleono žygis į Rusiją|Karo su [[Napoleonas|Napoleonu]] metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių. Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo [[1830]] m. pradėtas tiesti [[Daugpilis|Daugpilio]]-[[Kaunas|Kauno]] plentas. [[1831]] m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė [[1834]] m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. [[1843]] m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti [[1836]] m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti ''Novoaleksandrovsku''. Miestas išaugo 1836–[[1842]] m. nutiesus traktą [[istorinis kelias Sankt Peterburgas–Varšuva|Sankt Peterburgas-Varšuva]]. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520). [[1847]] m. sentikių cerkvė sugriauta. [[1872]] m. įkurta [[vientikystė|vientikių]] cerkvė, bet vėliau sentikiai atsiskyrė nuo [[stačiatikiai|stačiatikių]].
 
Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, [[1837]] m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajono centras.