Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad [[Liubekas]] iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi.
XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu [[Mediena|medienos]], [[Vaškas|vaško]], [[Gintaras|gintaro]], [[Derva|dervos]], [[Kailis|kailių]], netgi [[rugių]] ir [[kviečų]], todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad galėtu pavojaus metu vieni kitiems padėti gintis, pašalinti visas kliūtis ir nevaržomai tiekti prekes į sąjungos miestus.
XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – [[Hamburgas|Hamburgą]]. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, [[Kelno]] prekybininkai įtikino Anglijos karalių [[Henrikas II|Henriką II]] suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų Londono rinkliavų ir leido prekiauti mugėse.
1241 m. sudarytas aljansas kontroliavo daugelį druskos kelių, o Liublino miestas įgijo imperatoriško miesto vardą. Stiprėjant sąjungos padėčiai, vis daugiau miestų prisijungdavo prie aljanso, taip per paskutinius 50 metų iki oficialaus įkūrimo plėtėsi prekybos keliai tarp įvairių miestų.
| |||