Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.56.252.80 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 51:
Briugė, Antverpenui ir Olandijai tapus Burgundijos Nyderlandų nariais, išaugo grėsmė Hanzos sąjungai prarasti monopoliją. Nyderlandų pirkliai spausdami sąjungos prekybininkus sulaukė sėkmės. Po kelių karų, Amsterdamas įgijo didžiausio Lenkijos ir Baltijos grūdų uosto vardą. Ir 1441 m. įgijo laisvą prieigą prie Baltijos jūros bei užbaigė Hanzos sąjungos monopolija šiame regione.
 
=== '''Hanzos žlugimas''' =silpnėjimas==
XVI a. pradžioje Hanzos sąjunga buvo silpnesnė nei bet kuriuo kitu savo egzistavimo laikotarpiu. Didėjanti ir stiprėjanti Švedijos imperija perėmė daugelį Baltijos jūros kelių. Danija savarankiškai ėmė kontroliuoti savo prekybinius reikalus. Novgorodo filialas uždarytas, o kontora Briuselyje prarado savo galią. Atskiri miestai ėmė atsiskirti, koncentravosi į savo prekybą ir mažiau rūpinosi sąjungos reikalais.
 
Didėjanti ir stiprėjanti Švedijos imperija perėmė daugelį Baltijos jūros kelių. Danija savarankiškai ėmė kontroliuoti savo prekybinius reikalus. Novgorodo filialas uždarytas, o kontora Briuselyje prarado savo galią. Atskiri miestai ėmė atsiskirti, koncentravosi į savo prekybą ir mažiau rūpinosi sąjungos reikalais.
Hanzos sąjunga siekdama išlaikyti savo galybę įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis. Posto vadovu išrinktas Henrik‘as Suderman‘as, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai. Tačiau to neužteko išspręsti žlungančios Hanzos sąjungos problemų, todėl visos užjūrio kontoros buvo uždarytos, o prekybinės sutartys nutrauktos. XVI a. pabaigoje Hanzos sąjunga nebegalėjo susitvarkyti su vidiniais socialiniai ir politiniais pokyčiais. Tuo metu įvykusi bažnyčios reformacija ir Osmanų imperijos plėšikavimai padėjo iškilti olandų ir anglų pirkliams.
 
==Henrik Suderman==
Hanzos sąjunga siekdama išlaikyti savo galybę įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis.
 
Posto vadovu išrinktas Henrik Suderman, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai.
 
==Hanzos žlugimas==
Hanzos sąjunga siekdama išlaikyti savo galybę įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis. Posto vadovu išrinktas Henrik‘as Suderman‘as, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai. Tačiau to neužteko išspręsti žlungančios Hanzos sąjungos problemų, todėl visos užjūrio kontoros buvo uždarytos, o prekybinės sutartys nutrauktos. XVI a. pabaigoje Hanzos sąjunga nebegalėjo susitvarkyti su vidiniais socialiniai ir politiniais pokyčiais. Tuo metu įvykusi bažnyčios reformacija ir Osmanų imperijos plėšikavimai padėjo iškilti olandų ir anglų pirkliams.
 
Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9  atstovai, ir tik 3 nariai (Liubekas, Hamburgas ir Bremenas) išliko iki paskutinio Hanzos sąjungos iširimo, kuris įvyko 1862 m.