Lietuvių švietimo draugija Rytas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
vikif.
Pakajus (aptarimas | indėlis)
vikif.
Eilutė 5:
Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įregistruota [[1912]] m. [[Peterburgas|Petrapilyje]]. Pagal įstatus jos tikslas buvo „šviesti Vilniaus apygardos lietuvius, kaip reikalauja Romos katalikų tikėjimo mokslas“. Draugija gavo teisę, besilaikydama esamųjų įstatymų ir vyriausybės parėdymų, steigti ir laikyti pradedamąsias mokyklas, vakarines ir šventadienio pamokas suaugusiems, mokytojų seminarijas ir įvairias kitas vidurines mokymo įstaigas, liaudies universitetus ir visokius kursus, liaudies knygynus, skaityklas ir kitas tolygias švietimo įstaigas, rengti paskaitas, vakarus.
 
Steigiamasis „Ryto“ draugijos susirinkimas įvyko [[1913]] m. Vilniuje, [[Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia|Visų šventųjų bažnyčios]] klebonijoje. Steigėjai [[Jonas Basanavičius]], [[Antanas Smetona]], [[Liudas Gira]] ir kunigai [[Vladas Mironas]], [[Alfonsas Petrulis]], [[Klemensas Maliukevičius]]. Susirinkime, pasak protokolo, dalyvavo 1) generolas [[Augustinas Paškevičius|Aug. Paškevičius]], 2) kun. V[[Vladas Jezukevičius|Vl. JazukevičiusJezukevičius]], 3) [[Juozas Kairiūkštis|J.Kairiūkštis]], 4) kun. [[Petras Kraujalis|P.Kraujalis]], 5) kun. [[Juozapas Kukta|J.Kukta]], 6) kun. [[Pranas Bieliauskas|P. Bieliauskas]], 7) kun. [[Vincas (Bonaventūra) Zajančkauskas|V. Zajančauskas]], 8) kun. [[Fabijonas Kemėšis|P. Kemėšis]], 9) kun. [[Ambraziejus Jakavonis|A. Jakavonis]], 10) K. Strazdas, 11) kun. J. Kubilius 12) kun. A. Varnas, 13) I. Kubilius ir 14) kun. J. Stasiūnas. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas d - ras J. Basanavičius, sekretoriavo L. Gira. Paskaičius draugijos statutą, steigėjų buvo priimti visi 14 narių. Kiek vėliau dar priimti kun. [[Teodoras Brazys|T. Brazys]], [[Donatas Malinauskas|D. Malinauskis]] ir [[Emiija Vileišienė|Em. Vileišienė]]. Į „Ryto“ draugijos pirmąją valdybą, atsisakius kandidatuoti P. Kraujaliui ir 5 kitiems, slaptu balsavimu išrinkti kun. J. Kukta (21 balsas), kun. [[Vladas Mironas|V. Mironas]] (20 balsų), L. Gira (20 balsų), kun. J. Steponavičius (19 balsų – jis ir tapo valdybos pirmininku), dr. J. Basanavičius (18 balsų), J. Kairiūkštis (18 balsų). Kandidatais liko A. Smetona (17 balsų) ir kun. K. Maliukevičius.
 
Draugija įsikūrė [[Petras Vileišis|Vileišių]] rūmų pirmame aukšte. Vien [[1913]]–[[1915]] m. buvo įsteigta per 120 lietuviškų mokyklų Vilnijos krašte. [[1916]] m. vokiečių okupantai „Ryto“ draugiją uždraudė, tačiau vėliau jai vėl leista veikti. [[1919]]–[[1920]] m. kai kurias draugijos mokyklas perėmė valstybė, bet [[1921]] m. didžiąją krašto dalį užėmė [[lenkai]]. Okupacinė Vilniaus prokuratūra iškratė „Ryto“ centro valdybą, penki jos nariai įkalinti Lukiškių kalėjime, vėliau ištremti už demarkacinės linijos. [[1922]] m. [[birželio 19]] d. dr. J. Basanavičiaus bute „Ryto“ draugijos pirmininku išrinktas kun. Petras Kraujalis, kuris pareigas ėjo iki mirties [[1932]] m. Jį pakeitė kunigas [[Kristupas Čibiras]], būsimasis arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]].