Jonavos geležinkelio tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 19:
 
== Istorija ==
Senasis geležinkelio tiltas (projekto autorius – [[Petras Vileišis]]), pastatytas [[1914]] m.
 
[[Liepojos–Romnų geležinkelis|Liepojos–Romnų geležinkelio]] atkarpoje per [[Neris|Neries]] upę Jonavoje [[1871]] m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų [[santvarinis tiltas]], užbaigtas [[1873]] m.
[[1937]] m. rudenį [[Lietuvos kariuomenė]] pagal majoro [[Juozas Vitkus|Juozo Vitkaus]] projektą įrengė aktyvias gelžbetonines slėptuves tilto ir jo prieigų gynybai. Jų išdėstymas neleido priartėti priešui prie tilto, neapšaudant bent iš vienos iš slėptuvių. Tai buvo pirmieji tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje, suprojektuoti ir įgyvendinti vietos inžinierių pajėgomis.
 
[[1901]]-[[1904]] m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui. Naująjį keturių angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20-25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai [[Petras Vileišis|Petras]] ir [[Anupras Vileišis|Anupras Vileišiai]]. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis - 5,9 m.
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu tiltas buvo susprogdintas.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] tiltą sugriovė [[Rusijos imperijos kariuomenė]], susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. [[1915]] m. tiltas atstatytas.
Naujasis tiltas vėliau buvo pastatytas apie 20 m toliau (Neries tekėjimo linkme, pasroviui, Kauno link). Senojo geležinkelio tilto vietoje yra išlikusi atrama, esanti Neries upėje. [[1948]] m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), [[1983]] m. – dešinioji.
 
[[1944]] m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos [[Vermachtas|Vokietijos kariuomenė]] (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų [[Tauras (tiltas)|taurai]]). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. [[1948]] m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), [[1983]] m. – dešinioji. Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol.
 
[[2008 m.]] ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti [[Žemyna|Žemynos]] skulptūrą.
 
=== Geležinkelio tilto fortifikacija ===
{{main|Jonavos geležinkelio tilto bunkeriai}}
 
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalia tilto, abipus upės, stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmieji [[fortifikacija|fortifikaciniai]] statiniai tilto gynybai panaudoti maždaug [[XX a.]] pradžioje. [[Caras|Cariniu]] laikotarpiu pastatytos gelžbetoninės slėptuvės, vadinamieji „blokhausai“, skirti ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi. [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] senieji statiniai buvo vertinami kaip netinkami tilto gynybai. [[1937]] m. pagal inžinieriaus [[Juozas Vitkus-Kazimieraitis|Juozo Vitkaus-Kazimieraičio]] projektą [[Lietuvos kariuomenė]] įrengė aktyvias gelžbetonines slėptuves tilto ir jo prieigų gynybai. Jų išdėstymas neleido priartėti priešui prie tilto, neapšaudant bent iš vienos iš slėptuvių. Tai buvo pirmieji tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje, suprojektuoti ir įgyvendinti vietos inžinierių pajėgomis. Panašus gynybos projektas buvo realizuotas ir prie kito Lietuvos geležinkelio tilto – [[Lyduvėnų tiltas|Lyduvėnų tilto]] per Dubysą.<ref>{{cite kvr|43871}}</ref>
 
== Galerija ==