26
pakeitimai
No edit summary |
No edit summary |
||
Šiuolaikinė biotechnologija gali būti laikoma dviejų pagrindinių metodų pritaikymo rezultatu.
'''Genų inžinerija''' -
'''Cheminė inžinerija''' - palaikoma sterili proceso aplinka,
'''1. DNR sekoskaita'''
[[
DNR sekos nustatymas tapo pagrindine technologija daugelyje biologijos ir kitų mokslų sričių, tokių kaip medicina, kriminalistika ir antropologija. Biotechnologinė pažanga nevyktų, jei DNR seka nebūtų žinoma ir žmonių gyvenimo kokybę gerinti būtų daug sunkiau. Pavyzdys: 2014 metais mokslininkai galėjo sekti Ebolos viruso protrūki pasaulyje, realiuoju laiku, pasitelkę biotechnologiją t.y. DNR sekoskaitą. Taip pat, farmacinės kompanijos modeliuoja priešvėžinius vaistus, kurių pagrindinis taikinys- specifinių mutacijų turintys žmonių genomai. Viena naujausių sričių- personalizuota medicina, neatsiejama nuo DNR sekoskaitos metodų. Verta paminėti, kad nors DNR sekoskaitos technologija ir nėra žalinga pačiam genomui, tačiau netinkamai panaudota tokia informacija kelia didelę grėsmę. <ref> https://www.nature.com/scitable/topicpage/dna-sequencing-technologies-key-to-the-human-828/</ref>
'''2. Genomo redagavimas'''
Žymiausia genų redagavimo sistema yra
'''3. Fermentacija'''
'''1. Genetinės informacijos naudojimas'''
Žmogaus genomo nuskaitymas tapo reikšmingu mokslo pažangos simboliu, tačiau šis laimėjimas susilaukė nemažai kritikos. Po šio projekto, Žmogaus genomo projekte dalyvavę atradėjai, galėjo naudotis atrasta informacija, pavyzdžiui, vystyti naujus farmakogenetikos mokslus. Tai studijos, nagrinėjančios individo genus : kaip jie lemia asmens gebėjimą metabolizuoti ir reaguoti į vaistus. Farmakogenetinių vaistų studijos apima ir personalizuotą mediciną. Nauji ne universalūs medikamentai eliminuoja galimus šalutinius efektus pacientui. Iš kitos pusės, genetinės informacjos naudojimas vaistų modeliavime ne tik išbrangina produktą, bet ir lemia, sumažėjusį dėmesį vaistams, prienamiems didžiąjai daliai populiacijos. Bioetiniai klausimai iškyla kalbant apie kūdykių dizainą, kuriam vystyti stipriai naudojama genetinė individo informacija. Informacija yra naudojam genų manipuliacijoms vykdyti, gauti fiziškai, morališkai ir emociškai stipresnius palikuonis ir pan. Ši technologija kol kas nėra taikoma viso vaisiaus genomo redagavimui, bet intensyvi mokslo pažanga veda link šios galimybės ir vis dedsnių diskusijų bioetiniais klausimais.
'''2. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO)'''
Auganti pasaulio populiacija kelia nerimą, nes geriamo vandnes resursai žemėje yra riboti kaip ir prieinamumas vartoti tinkamų maisto produktų. Šią problemą padėtų spręsti genetiškai modifikuotų organizmų (angl. GMO) pritaikymas. Genetiškai modifikuotų produktų įvedimas į rinką padėtų ūkininkams gauti gersnės kokybės didesnį derlių per mažesnį laiką, atsižvelgti į pasaulinės rinkos poreikius ir gauti daugiau pelno. Eksporto metu genetiškai patobulti produktai nepraranda savo maistinių savybių ir išlieka nesugedę ilgesnį laiką. Tai ženkliai prisideda prie maisto atliekų ir nesuvartotų produktų išmetimo problemos sprendimo. Bet GMO kelia ir bioetinių klausimų, pavyzdžiui, daktarai ginčyjasi dėl GMO produktų, savo sudėtyje turinčių antibiotikų, lengvai patenkančių į žmogaus organizmą. Ne adekvatus antibiotikų vartojimas yra žalingas, nes žmogaus imuninė sistema adaptuojasi ir nebegali kovoti su ligų sukelėjais, kurie įpraastai žūtų nuo poveikio antibiotiakais. Mokslininkai GMO naudojimą įvardija kaip bioetinę problemą. Galimas bio įvairovės nykimas, kurį inicijuotų platus GMO naudojimas. <ref> https://bioethics.msu.edu/what-is-bioethics </ref>▼
▲Auganti pasaulio populiacija kelia nerimą, nes geriamo vandnes resursai žemėje yra riboti kaip ir prieinamumas vartoti tinkamų maisto produktų. Šią problemą padėtų spręsti genetiškai modifikuotų organizmų (angl. [[GMO]]) pritaikymas. Genetiškai modifikuotų produktų įvedimas į rinką padėtų ūkininkams gauti
'''3. Klininkinė vaistų tyrimų stadija'''▼
Sparčiai augant medicinos ir biotechnologijos industrijai, didėja ir įmonių spaudimas rinkai pateikti kuo naujesnius ir inovatyvesnius produktus. Milžiniški kiekiai medikamentų yra patvirtinimo laukimo stadijoje. Iš visos masės tik apie 12 procentų turi potencialo būti plėtojami ir pasieks masinę produkciją. Patvirtinimo procesas gali užtrukti iki 10 metų, finansinis stresas, reikalingas norint gauti FDA patvirtinimą, daugeliui kompanijų yra nepakeliamas. Viena didžiausių FDA patvirtinimo proceso problemų yra laikas, kurį vaistai turi praleisti klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis, ir leidimai klinikinius tyrimus atlikti su žmonėmis.Biotechnologinė pažanga nesutrumpina laiko, kurį naujas vaistas praleidžia klinikinėje stadijoje, kuris vidutiniškai yra septyni metai. FDA raginama sutrumpinti klinikinių tyrimų patvirtinimo proceso dalį, nes tai paspartintų visą vaistų gamyboos procesą ir turėtų naudos pasaulio ekonomikai. Nauji vaistai pasiektų pacientus daug greičiau. <ref> https://www.encyclopedia.com/medicine/medical-magazines/biotechnology-ethical-issues </ref>▼
▲Sparčiai augant medicinos ir biotechnologijos industrijai,
== Biotechnologijų įmonės Lietuvoje ==
Lietuva laikoma perspektyvia biotechnologijų šalimi. Tiek mokslo tiek verslo atstovai vertina Lietuvą, kurioje nuo devintojo dešimtmečio pabaigos pradėtos steigti biotechnologijų įmonės. Kitos įsteigtos neseniai, bet yra sparčiai augančios. Iš viso Lietuvoje skaičiuojama apie 20 tokių įmonių. Iki 2020 m. pabaigos, Lietuvos sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriui žadama skirti net trečdalį Ūkio ministerijos administruojamų ES investicijų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Taip pat kuriami rizikos kapitalo fondai, prieinami biotechnologijų įmonėms. Didžiuosiuose šalies miestuose jau atidaryti keli nauji biotechnologijų verslo inkubatoriai, planuojama dar didesnė plėtra.
Lietuvoje veikiančias biotechnologijų įmones:
1. UAB „Profarma“ <ref> http://www.profarma.lt/ </ref>
2. UAB „Baltymas“
3. UAB „Sicor-Biotech” <ref> http://www.teva.lt/ </ref>
4. UAB „Biocentras“ <ref> http://www.biocentras.lt/ </ref>
5. UAB „Biotechpharma“ <ref> www.biotechpharma.lt/</ref>
6. UAB „Valentis“ <ref> http://www.valentis.lt/</ref>
7. UAB „Froceth“ <ref> http://froceth.lt/</ref>
8. UAB „Innovative Pharma Baltics“ <ref> http://www.innovative.lt/</ref>
9. UAB „ProBioSanus“ <ref> http://www.probiosanus.com/lt/</ref>
10. UAB „Bioeksma“ <ref> http://www.bioeksma.lt/</ref>
11. UAB „Bioseka“ <ref> http://www.bioseka.eu/</ref>
12. UAB „Biomė“ <ref> http://biome.pro/</ref>
== Biotechnologijos studijos Lietuvoje ==
Lietuvoje įvairių šakų biotechnologijos studijų programos yra siūlomos trijų universitetų:
1. Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras. <ref> https://www.gmc.vu.lt/stojantiesiems/bakalauro/mikrobiologija-ir-biotechnologija </ref>
2. Kauno technologijos universitetas, Cheminės technologijos fakultetas. <ref>https://stojantiesiems.ktu.edu/programme/b-pramonine-biotechnologija/</ref>
3. Vytauto Didžiojo universitetas, Gamtos mokslų fakultetas. <ref> https://www.vdu.lt/lt/biotechnologijos-studijos-perspektyvios-ir-pazangios/ </ref>
|
pakeitimai