Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+ zemelapis |
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
||
Eilutė 3:
{{otheruses}}
'''Kuršiai''' ([[latvių kalba|latv.]] ''kurši''), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) [[baltai|baltų]] [[tauta]], nuo VII-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje, dab. [[Latvija|Latvijos]] vakaruose (beveik visame Kuršo pusiasalyje) ir [[Lietuva|Lietuvos]] šiaurės vakaruose (iš pradžių – kone pusėje dab. etnografinės Žemaitijos, nuo X ar XI a. – tik maždaug iki Klaipėdos-Kulių-Plungės-Sedos-Mažeikių linijos). VIII-XII a. į šiaurę nuo kuršių gyveno [[lyviai]], į rytus ir pietryčius
== Vokiškuose [[XIII amžius|XIII a.]] šaltiniuose minimos kuršių žemės: ==
Eilutė 16:
== Kuršių gyvenimas ir istorija ==
Kuršiai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]], gyvulininkyste, taip pat žvejyba. Nuo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. vis daugiau vertėsi amatais ir prekiavo su Baltijos jūros baseino, [[Padneprė]]s ir [[Pavolgis|Pavolgio]] kraštais. I tūkstm. pabaigoje iro pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi klasinė visuomenė. Nuo [[VII amžius|VII a.]] antros pusės iki [[XII amžius|XII a.]] kovojo su vikingais. Tarpais mokėjo duoklę [[Švedija|Švedijos]] ir [[Danija|Danijos]] karaliams. [[IX amžius|IX a.]] minimos 5 kuršių žemės, [[XIII amžius|XIII a.]]
Vėliau etnonimu ''kuršiai'' kartais pasivadindavo Latvijos Kuršo ir Vakarų Žemaitijos latviai, akcentuodami daugiau savo geografinę, ne etninę kilmę. Tokie buvo ir Kuršių nerijos latviai (''kuršininkai, kopininkai''), atsikėlę čionai iš Pietų Kuršo.
|