Kuršiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Renata3 (aptarimas | indėlis)
+ zemelapis
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 3:
{{otheruses}}
 
'''Kuršiai''' ([[latvių kalba|latv.]] ''kurši''), vakarų (pasak dalies tyrinėtojų – rytų) [[baltai|baltų]] [[tauta]], nuo VII-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėje, dab. [[Latvija|Latvijos]] vakaruose (beveik visame Kuršo pusiasalyje) ir [[Lietuva|Lietuvos]] šiaurės vakaruose (iš pradžių – kone pusėje dab. etnografinės Žemaitijos, nuo X ar XI a. – tik maždaug iki Klaipėdos-Kulių-Plungės-Sedos-Mažeikių linijos). VIII-XII a. į šiaurę nuo kuršių gyveno [[lyviai]], į rytus ir pietryčius - [[žemgaliai]] ir Žemaičių aukštumos senkapių kultūros nešėjų (vad. "archeologinių žemaičių") etnosas, į pietus (Lamatos žemėje) - kuršiams artimai giminingi [[skalviai]].
 
== Vokiškuose [[XIII amžius|XIII a.]] šaltiniuose minimos kuršių žemės: ==
Eilutė 16:
 
== Kuršių gyvenimas ir istorija ==
Kuršiai daugiausia vertėsi [[Žemdirbystė|žemdirbyste]], gyvulininkyste, taip pat žvejyba. Nuo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a. vis daugiau vertėsi amatais ir prekiavo su Baltijos jūros baseino, [[Padneprė]]s ir [[Pavolgis|Pavolgio]] kraštais. I tūkstm. pabaigoje iro pirmykštė bendruomeninė santvarka, formavosi klasinė visuomenė. Nuo [[VII amžius|VII a.]] antros pusės iki [[XII amžius|XII a.]] kovojo su vikingais. Tarpais mokėjo duoklę [[Švedija|Švedijos]] ir [[Danija|Danijos]] karaliams. [[IX amžius|IX a.]] minimos 5 kuršių žemės, [[XIII amžius|XIII a.]] - 9 žemės. [[XI amžius|XI]]-[[XIII amžius|XIII]] a. skverbėsi į [[Lyviai|lyvių]] žemes. Nuo XI a. II pusės pradėjo puldinėti Danijos ir Švedijos pakraščius. Nesudarę valstybės buvo priversti [[1229]]-[[1231]] m. pripažinti Kalavijuočių, [[1242]] m. Livonijos ordino valdžią. Po lietuvių pergalės [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]] ([[1236]] m.) ir po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] ([[1260]] m.) buvo sukilę, tačiau Ordino nuslopinti. Dalis kuršių gyventų plotų po ilgų kovų virto dykra, daugelis kuršių iš savojo krašto pasitraukė į Lietuvą. [[XIII amžius|XIII]]-[[XVII amžius|XVII]] a. pietiniai kuršiai susiliejo su lietuviais, o šiauriniai tuo pačiu laikotarpiu sulatvėjo (žr. [[Kuršių kalba]]). Kaip atskiras etninis vienetas minimi iki [[XVII amžius|XVII a.]] pradžios.
 
Vėliau etnonimu ''kuršiai'' kartais pasivadindavo Latvijos Kuršo ir Vakarų Žemaitijos latviai, akcentuodami daugiau savo geografinę, ne etninę kilmę. Tokie buvo ir Kuršių nerijos latviai (''kuršininkai, kopininkai''), atsikėlę čionai iš Pietų Kuršo.