Ši Huangdi: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[247 m. pr. m. e.]] Džengas tapo Čin valdovu. Kadangi jam tuo metu buvo tik trylika, iki [[238 m. pr. m. e.]] už jį valdė [[regentas]]. Tuomet Džengas jį nuvertė ir perėmė valdžią į savo rankas. Jis tęsė kitų valstybių puldinėjimą, ir galiausiai [[221 m. pr. m. e.]] pajungė paskutinę likusią nepriklausomą Či (''Qi'') valstybę. Tais pačiais metais pasiskelbė Pirmuoju imperatoriumi – Ši Huangdi.

 

Naujasis imperatorius, norėdamas išvengti sugrįžimo prie iki tol kelis amžius trukusio susiskaldymo, pertvarkė valstybę. Čin imperija buvo padalinta į trisdešimt šešias sritis, kurias valdė gubernatoriai, skiriami centrinės valdžios. Civilinės ir karinės galios atskirtos viena nuo kitos, kad valdininkai neįgautų per didelės įtakos. Taigi kiekvienam civiliniam gubernatoriui (守 shōu) padėjo karinis (尉 wèi). Civilinis turėjo daugiau valdžios, tačiau jis turėjo kas keleri metai keltis vis į kitą sritį, kad per daug neįsigalėtų vienoje teritorijoje. Kiekvienai sričiai taip pat priskirta po inspektorių (監 jiàn), kuris valstybės centrą turėdavo informuoti apie tai, kaip vykdoma centro nustatyta politika, spręsti konfliktus tarp gubernatorių. Visas reformas Čin Ši Huangui padėjo įgyvendinti jo ministras pirmininkas [[Li Si]]. Sistema iš esmės buvo perimta iš buvusios Čin valstybės.

 

Visa kapavietę statė 700 000 darbininkų. Jos grandioziškumą aprašė dar [[Sima Qian|Sima Čianis]]: rašyta apie retus [[brangakmenis|brangakmenius]], žvaigždėlapį, kur žvaigždes atstojo [[perlas|perlai]], Kinijos žemėlapį ant mauzoliejaus grindų, kur upes ir jūras vaizdavo skystas gyvsidabris. Pilkapis neva buvo užpiltas variu ir apsaugotas [[arbaletas|arbaletų]] eilėmis. Tačiau Sima Čianis neminėjo terakotinės armijos. Apie 8000 žmogaus ūgio molinių kareivėlių buvo nudailinti skulptorių taip, kad kiekvienas buvo skirtingas.

 

 

== Nuorodos ==