Sitkūnų radijo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + foto
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
== Istorija ==
 
Pradėta projektuoti ir statyti [[1936]] m.]], kaip modernesnė ir galingesnė, nei iki tol veikusi [[Kauno radijo stotis]]. Iki [[1940]] m.]] okupacijos pastatytas stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, [[Anglija|Anglijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] užsakyti 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai, tačiau dėl prasidėjusio karo Sitkūnų radijo stoties jie nepasiekė.
 
Vokietmečiu ([[1941 m.|1941]]–[[1944]] m.]]) nebaigta įrengti stotis stovėjo nenaudojama.
 
Sitkūnų radijo stotis baigta statyti tik [[1950]] m.]] Čia buvo pastatyti du trofėjiniai (atvežti iš [[Vokietija|Vokietijos]] kaip karo grobis) trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai ir 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas. [[1951]] m.]] stotis pradėta eksploatuoti. Viduriniąja 216 m banga (t. y. 1385 kHz dažniu, kuris buvo skirtas Kaunui pagal [[1948]] m.]] [[Kopenhaga|Kopenhagos]] radijo dažnių planą) buvo transliuojama [[Lietuvos nacionalinis radijas|Lietuvos radijo]] programa, trumposiomis bangomis – [[Maskva|Maskvos]] radijo laidos klausytojams užsienyje (vėliau pradėtos transliuoti ir Lietuvos radijo laidos užsieniui lietuvių bei anglų kalbomis).
 
[[1952]] m.]] pastatyti 3 metaliniai bokštai antenoms. [[1956]] m.]] pradėta transliuoti antroji Lietuvos radijo programa. Per tą laikotarpį vienas siųstuvas buvo du kartus modernizuotas, jo galingumas pakeltas iki 200 kW, o vėliau – iki 250 kW. [[1964]] m.]] pradėjo veikti dar vienas 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas „Štorm“ ([[Rusija|Rusijos]] gamybos, {{ru|Шторм}}), kuriuo iki [[1997]] m.|1997]]/[[1999]] m.]] buvo transliuojama Lietuvos radijo II programa („Klasika“). [[1977]] m.]] pirmąjį stoties siųstuvą pakeitė galingesnis ir modernesnis – 500 kW siųstuvas „Vichr“ ([[Rusija|Rusijos]] gamybos, {{ru|Вихрь}}), nuo [[1977]] m.]] [[lapkričio 2]] d. iki [[2009]] m.]] [[kovo 31]] d. transliavęs [[LRT Radijas|Lietuvos radijo I programą]], vėliau – įvairias „[[Baltijos bangų radijas|Baltijos bangų radijo]]“ laidas.
 
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino [[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991 m. sausio įvykių metu]]. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|Lietuvos radiją ir televiziją]] bei [[Vilniaus televizijos bokštas|Vilniaus televizijos bokštą]] ir transliacija iš Vilniaus nutrūko, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo muzika, o kiek vėliau – Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė [[Lenkija|Lenkiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Suomija|Suomiją]], vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo [[LRT televizija|LRT studija]] Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tomis dienomis iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko gimė skulptūra „Sitkūnų rūpintojėlis“.
 
Pirmasis stoties viršininkas buvo A. Vasilčionok.