Pradėta projektuoti ir statyti [[1936]] m.]], kaip modernesnė ir galingesnė, nei iki tol veikusi [[Kauno radijo stotis]]. Iki [[1940]] m.]] okupacijos pastatytas stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, [[Anglija|Anglijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] užsakyti 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai, tačiau dėl prasidėjusio karo Sitkūnų radijo stoties jie nepasiekė.
Vokietmečiu ([[1941 m.|1941]]–[[1944]] m.]]) nebaigta įrengti stotis stovėjo nenaudojama.
Sitkūnų radijo stotis baigta statyti tik [[1950]] m.]] Čia buvo pastatyti du trofėjiniai (atvežti iš [[Vokietija|Vokietijos]] kaip karo grobis) trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai ir 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas. [[1951]] m.]] stotis pradėta eksploatuoti. Viduriniąja 216 m banga (t. y. 1385 kHz dažniu, kuris buvo skirtas Kaunui pagal [[1948]] m.]] [[Kopenhaga|Kopenhagos]] radijo dažnių planą) buvo transliuojama [[Lietuvos nacionalinis radijas|Lietuvos radijo]] programa, trumposiomis bangomis – [[Maskva|Maskvos]] radijo laidos klausytojams užsienyje (vėliau pradėtos transliuoti ir Lietuvos radijo laidos užsieniui lietuvių bei anglų kalbomis).
[[1952]] m.]] pastatyti 3 metaliniai bokštai antenoms. [[1956]] m.]] pradėta transliuoti antroji Lietuvos radijo programa. Per tą laikotarpį vienas siųstuvas buvo du kartus modernizuotas, jo galingumas pakeltas iki 200 kW, o vėliau – iki 250 kW. [[1964]] m.]] pradėjo veikti dar vienas 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas „Štorm“ ([[Rusija|Rusijos]] gamybos, {{ru|Шторм}}), kuriuo iki [[1997]] m.|1997]]/[[1999]] m.]] buvo transliuojama Lietuvos radijo II programa („Klasika“). [[1977]] m.]] pirmąjį stoties siųstuvą pakeitė galingesnis ir modernesnis – 500 kW siųstuvas „Vichr“ ([[Rusija|Rusijos]] gamybos, {{ru|Вихрь}}), nuo [[1977]] m.]] [[lapkričio 2]] d. iki [[2009]] m.]] [[kovo 31]] d. transliavęs [[LRT Radijas|Lietuvos radijo I programą]], vėliau – įvairias „[[Baltijos bangų radijas|Baltijos bangų radijo]]“ laidas.
Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino [[1991]] m. [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991 m. sausio įvykių metu]]. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|Lietuvos radiją ir televiziją]] bei [[Vilniaus televizijos bokštas|Vilniaus televizijos bokštą]] ir transliacija iš Vilniaus nutrūko, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo muzika, o kiek vėliau – Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė [[Lenkija|Lenkiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Estija|Estiją]] ir [[Suomija|Suomiją]], vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo [[LRT televizija|LRT studija]] Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tomis dienomis iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko gimė skulptūra „Sitkūnų rūpintojėlis“.