Klaipėdos radijo stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
 
'''Klaipėdos radijo stotis'''  – [[Radiofonas|radiofoninė]] [[radijo stotis|stotis]] [[Jakai|Jakuose]], veikusi [[1936]]-[[1944]] m.]] ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]].
 
== Istorija ==
Klaipėdos radijo stotį buvo nutarta įrengti šalia Klaipėdos esančiame [[Jakai|Jakų dvare]] ({{coord|55.70038|21.2229|dim:100|format=dms}}). Pastatą stočiai suprojektavo architektas [[Klaudijus Dušauskas-Duž]]; latvių Valstybinis elektrotechnikos fabrikas [[VEF]] įrengė jame 10 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvą{{šaltinis|{{ŽE|228-229}}}}, o šalia jo  – tarp dviejų 66  m aukščio metalinių stiebų kabančią vertikalią nekryptinę anteną.
 
Baigus įrangos montavimo darbus, [[1936]] m.]] [[kovo 11]] d. prasidėjo nereguliarūs stoties bandymai, o [[gegužės 28]] d. ji pradėjo dirbti reguliariai. Buvo siunčiama [[Klaipėdos radiofonas|Klaipėdos radiofono]] programa, kurios didesnę laiko dalį (apie 2/3) užėmė [[Kauno radiofonas|Kauno radiofono]] programos retransliacija. Stoties direktoriumi buvo paskirtas [[Stanislovas Blinstrubas (1901)|Stanislovas Blinstrubas]].
 
Oficialus Klaipėdos radijo stoties atidarymas įvyko [[1936]] m.]] [[rugsėjo 14]] d. kartu su [[Klaipėdos radiofonas|Klaipėdos radiofono]] atidarymu. Iškilmės vyko ant radijo stoties pastato stogo. Stotį pašventino Klaipėdos katalikų parapijos klebonas kun. Daniliauskas, o atidarė susisiekimo viceministras inž. [[Juozas Jankevičius]].
 
Iš pradžių buvo planuojama, kad Klaipėdos radijo stoties galia bus 50 kW ir ji dirbs 1348 kHz dažniu (222,6  m banga)<ref>Kurt Wagenführ. Welt Rundfunk-Atlas. Berlin, 1936, 27 p.</ref>  – šis dažnis Lietuvai buvo skirtas [[1933]] m.]] [[Liucerna (Šveicarija)|Liucernoje]] vykusioje Europos radiofoninėje konferencijoje<ref>Europäischer Rundfunkvertrag. Montreux, 1939, 35 p.</ref>. Tačiau [[1936]] m.]] kovą ji pradėjo bandomąsias transliacijas (buvo grojama muzika iš plokštelių) 977 kHz dažniu. Šių transliacijų metu paaiškėjo, kad Klaipėdai trukdo gretimais dažniais dirbančios [[Odesa|Odesos]] ir [[Torunė]]s radijo stotys, todėl nuo [[1936]] m.]] [[balandžio 21]] d. dažnis buvo pakeistas į 565 kHz, o 1348 kHz atiteko [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] radijo stočiai. [[1939]] m.]] Europos radiofoninė konferencija Klaipėdai (kurią tuo metu jau buvo užėmusi Vokietija) skyrė kitą dažnį  – 1384 kHz (216,8  m banga), o Lietuvai - – 1285 kHz (233,5 m), tačiau prasidėjęs karas viską sumaišė, ir Klaipėdos radijo stotis pradėjo dirbti 1285 kHz dažniu.
 
Vokietmečiu Klaipėdos radijo stoties viršininkas buvo telegrafo inspektorius Otto Böhnke ({{lt|Benkis}}), tarpukariu buvęs aktyvus Klaipėdos [[trumpabangininkas]] (šaukinys - – LY1B).
 
[[1944]] m.]] pabaigoje prie Klaipėdos artėjant frontui vokiečiai išmontavo siųstuvą bei anteną ir išsivežė juos į Vokietiją. Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] nebenaudojamame stoties pastate buvo įkurta [[Jakų pradinė mokykla]]. Stotis atstatyta nebuvo, ir Klaipėdoje liko be savos radiofoninės stoties iki pat [[1958]] m.]], kai pradėjo veikti [[Klaipėdos radijo ir televizijos bokštas|retransliatorius Giruliuose]], per kurį imta retransliuoti radijo ir TV programas iš Vilniaus ir Maskvos.
 
== Klaipėdos jūrinė radijo stotis ==
Be radiofoninės stoties, Klaipėdoje dar veikė jūrinė radijo stotis, skirta ryšiui su laivais palaikyti. Ji buvo įrengta Klaipėdos jūros švyturio teritorijoje ir buvo sudaryta iš dviejų stočių  – siuntimo ir priėmimo. Siuntimo stotyje buvo 3 siųstuvai, kurių bendra galia  – 0,6 kW, ir 3 siuntimo antenos. Ji galėjo dirbti telegrafo (CW), amplitudinės moduliacijos (AM) ir vienos šoninės juostos (SSB) režimais. Priėmimo stotyje buvo 4 radijo imtuvai ir 3 priėmimo antenos.<ref>[http://wiki-de.genealogy.net/Post_und_Fernmeldewesen_in_Ostpreu%C3%9Fen#K.C3.BCstenfunkstelle_.27Memel_Radio.27 Küstenfunkstelle „Memel Radio”]</ref>
 
== Literatūra ==
* J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
* S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
* П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.
 
== Šaltiniai ==
36 076

pakeitimai