Pedofilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 88.119.87.120 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 32:
 
== Ligos aiškinimai ==
 
pats populiariausias Pedofilas yra A.A.Razma jis yra išpisias milijonus mažų vaikų
=== Ričardo fon Kraft-Ebingo nuomonė ===
<br />
Pirmasis šį sutrikimą, pavadinęs jį '''paedophilia erotica''', 1886 m. aprašė Vienos psichiatras ''Richard von Krafft-Ebing'' savo knygoje „''Psychopathia Sexualis''“<ref name="Ebing">Von Kraft-Ebing, Richard (1922). Psychopathia Sexualis. Translated to English by Francis Joseph Rebman. Medica Art Agency, p. 552–560, [http://www.archive.org/stream/psychopathiasexu00krafuoft#page/n7/mode/2up]</ref>. Tai teismo psichiatrijos knyga, kurioje kalbama apie įvairius lytinius nusikaltimus ir nusikaltėlių pakaltinamumo problemas bei priemones, kurių reikia imtis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams.
 
Apie lytinius nusikaltimus vaikų atžvilgiu rašoma skyriuje „Asmenų, kuriems nėra 14 metų, prievartavimas“. Autorius vartoja žodį „prievartavimas“ paaiškindamas, kad tai – ne žaginimas. Psichiatras nurodo, kad prievartautojai gali būti asmenys, kuriems nebūdinga jokia [[psichopatologija]], ir asmenys, kuriems ši patologija būdinga. Taip pat jis nurodo, kad jo minimas nusikalstamas veikas dažnai atlieka apskritai sutrikusio intelekto asmenys, pavyzdžiui, imbecilai arba sergantys senatvine silpnaprotyste. Didelės reikšmės turi ir alkoholio poveikis.
 
Tačiau autorius aprašo ir 4 jo praktikoje pasitaikiusius atvejus, kai asmenų intelektas buvo normalus, bet jie jautė lytinį potraukį būtent vaikams, neturintiems lytiškai subrendusio asmens požymių. Tokį potraukį jautė vyrai. ''Richard von Krafft-Ebing'' aprašo ir vieną moterį pedofilę, bet šis atvejis paimtas iš kito psichiatro paskelbto darbo. Visus šiuos lytinio potraukio vaikams atvejus autorius vadina lytiniu iškrypimu '''paedophilia erotica'''.
 
Autorius manė, kad asmenims, kuriems pastebėtas šis sutrikimas, būdinga kažkokia įgimta yda, jų potraukio objektai pirmiausia yra vaikai, o ne suaugę, ir šie asmenys paprastai ne atlieka lytinį aktą, o savo objektą netinkamai liečia arba verčia vaiką juos glamonėti, atitinkamai manipuliuoja vaiko ranka ir pan. Taip pat šis psichiatras manė, kad homoseksualūs vyrai, jei seksualiai išnaudoja berniukus, tai vyresnius, beveik subrendusius, pubertetinio amžiaus.
 
Psichiatras taip pat skiria pedofiliją nuo '''pseudopedofilijos''', kuri, jo nuomone, pasitaiko daug dažniau. '''Pseudopedofilija''' – atvejai, kai suaugęs siekia lytinio pasitenkinimo su vaiku, nes dėl [[masturbacija|masturbacijos]] prarado savo lytinį potraukį suaugusiems.
 
Įdomu pastebėti, kad kalbėdamas apie nepsichopatologinius vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus ''Richard von Krafft-Ebing'' labai atkreipia dėmesį į, jo nuomone, pasileidusias tarnaites, guvernantes ir kitas vaikus prižiūrinčias moteris, kurios, kaip teigia autorius, dažnai seksualiai išnaudoja mažus berniukus, ypač juo maudydamos. Taip pat psichiatras manė, kad vaikų mušimas, ypač ranka arba rykšte per užpakalį, neretai yra pasileidėliškas būdas lytiškai pasitenkinti, todėl, pavyzdžiui, guvernantes ir aukles, dėl kiekvieno nieko dažnai lupančias savo auklėtinius, reikėtų ištirti šiuo požiūriu.
 
''Richard von Krafft-Ebing'' taip pat teigė, kad asmenys, kurių valios nepaveikė kokia nors patologinė būklė, gali valdyti savo pedofilinius potraukius.
 
=== Kitų autorių nuomonės ===
2008 m. šveicarų [[neuroanatomija|neuroanatomas]] ir seksologas ''August Forel''<ref name="Forel">Forel, Auguste (1908). The Sexual Question: A scientific, psychological, hygienic and sociological study for the cultured classes. Translated to English by C.F. Marshall, MD. Rebman. pp. 254–255[http://www.archive.org/stream/sexualquestionsc00fore/sexualquestionsc00fore_djvu.txt]</ref> taip pat aprašė seksualinį potraukį vaikams '''pederoziją'''. A. Forel manė, kad pederozija yra paveldima, pabrėždamas, kad nesutinka su R. von Kraff-Ebing’u, kuris tokiu įgimtu potraukiu netikėjo, siejo šį potraukį su moralinių varžtų nebuvimu ar praradimu.