Harmonija (muzika): Skirtumas tarp puslapio versijų

4 349 pridėti baitai ,  prieš 9 mėnesius
atm
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Vizualus redagavimas
(atm)
 
'''Harmonija''' muzikoje – tai [[melodija|melodiją]] lydinčių garsų visuma.
<br />
Tai faktinis arba numanomas klausos vienalaikiškumo ir [[akordai|akordų]] naudojimas bei [[analizė]] muzikoje. Kartais ji apibūdinama kaip „vertikalioji“ muzikos raiška, o [[melodija]] vadinama „horizontaliąja“. Dažnai harmonija yra [[kontrapunktas|kontrapunkto]], [[polifonija|polifonijos]], kai kurių melodijos motyvų, grojamų vienąkart, rezultatas, kita vertus, harmonija gali kontroliuoti kontrapunktą. Ji papildo, pasodrina melodijos kuriamą nuotaiką, suteikia jai daug naujų spalvų ir atspalvių, naujų [[ritmas|ritmų]] ir erdvės.
 
== Terminas ==
<br />
 
Žodis „harmonija“ ({{Gr|Αρμονια}} ''harmonía'' 'sąskambis, darna') reiškia susijungimą. Žodžio istorija prasideda dar nuo [[Pitagoras|Pitagoro]] laikų.
<br />
 
== Istorinės harmonijos taisyklės ==
<br />
 
Kai kurios muzikos atlikimo, [[kompozicija|kompozicijos]] ir [[muzikos teorija|teorijos]] tradicijos turi konkrečias harmonijos taisykles. Tos taisyklės dažnai paremtos natūraliomis ypatybėmis, kaip [[Pitagoriškoji intonacija|Pitagoriškosios intonacijos]] [[sveikieji skaičiai|sveikųjų skaičių]] santykiai (harmoningumas būdingas [[proporcijos|proporcijoms]] – arba numanomas, arba yra pačiose proporcijose) arba [[harmonika|harmonikos]] ir [[rezonansas]] (harmoningumas būdingas garso kokybei) su leistinu aukščiu ir harmonija, įnešančiais [[grožis|grožį]] ir paprastumą šioms ypatybėms. Kitos tradicijos, pvz., [[:en:Parallel_fifths|lygiagrečios kvintos ]]({{en|parallel fifths}}), tiesiog buvo skonio reikalas.
 
Nors harmonija išgaunama, kai dvi ar daugiau [[nata|natų]] skamba tuo pat metu, įmanoma sukurti harmoniją ir iš vienos melodinės linijos. Daug kūrinių yra likę iš [[Barokas|Baroko]] laikų [[styginiai instrumentai|styginių instrumentų]] solo partijoms, pvz., ten, kur [[akordai]] reti, bet ne ką prasčiau atskleidžia harmonijos pajautimą.
 
Daugelyje kūrinių Europos klasikinės muzikos periode buvo tiesiog madinga disonuoti harmoniją, o akordų komponavimas, kurį laikė ekscentrišku viename periode, kitame gali tapti įprastas.
 
== Sandara ==
Harmoniją sudaro sąskambiai ir [[akordas|akordai]]. Jie prie melodijos derinami įvairiai. [[Lietuvių liaudies dainos]], ypač [[aukštaičiai|aukštaičių]] ir [[žemaičiai|žemaičių]], dažniausiai dainuojamos dviem arba trimis [[balsas|balsais]].
 
== Harmonijos tipai ==
 
Karlas Dalhauzas (''Carl Dahlhaus'') ([[1990]]) įžvelgė skirtumą tarp lygiosios ir antraeilės harmonijų. [[Antraeilė harmonija]] yra hierarchinė [[tonacija]] arba geriau žinoma kaip tonali harmonija, tuo tarpu kai lygioji harmonija ankstesniuosiuose [[Viduramžiai|Viduramžiuose]] ir [[Renesansas|Renesanse]] yra ''tonalité ancienne'', „terminas vartojamas norint pabrėžti, kad skardūs garsai jungiasi vienas su kitu neduodami pasireikšti numatytam kompozicijos tikslui. Pirmas akordas formuoja „progresą“ kartu su antruoju akordu, o antrasis su trečiuoju. Bet ankstesnioji akordų seka yra nepriklausoma nuo vėliau einančios ir atvirkščiai.“ Lygioji harmonija seka pagal tiesioginius (gretimus) ryšius kitaip nei netiesioginius antraeilėje harmonijoje. [[intervalas|Intervalų]] ratai kuria simetriškas harmonikas, tokias kaip dažniai Albano Bergo (''Alben Berg''), Džordžo Perlio (''George Perle''), [[Arnoldas Šionbergas|Arnoldo Šionbergo]] (''Arnold Schoenberg''), [[Bela Bartokas|Belos Bartoko]] ir Edgaro Varesės ''Density 21.5'' [[muzika|muzikoje]].
 
Harmonija taip pat skirstoma ir į išcentrinę ir įcentrinę – harmoniją, kuri atitinkamai veda į arba nuo tonikos. Pvz., klasikinės eros muzika dažniausiai išcentrinė, o [[regtaimas|regtaimo]] judėjime – įcentrinė. (''van der Merwe 1989'')
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.harmony.org.uk Harmonijos progresija ir kaip harmonizuoti melodiją]
* [http://www.musique.umontreal.ca/personnel/Belkin/bk.H/H1.html Pagrindiniai harmonijos principai pagal Alaną Belkiną]
* [http://tonalsoft.com/enc/ Tonalsoft Garsų Derinimo Enciklopedija]
* [http://www.greenwych.ca/evidence.htm On - line esė: ''Harmonijos pagrindai senovinėje muzikoje''], -- ''Archaeo. Musicalis'' 1988). Seniausios žinomos dainos studijavimas
* [http://www.greenwych.ca/drone.htm Burdono vaidmuo kontrapunkto ir harmonijos evoliucijoje]
 
*
 
[[Kategorija:Harmonija]]