Harmoniją sudaro sąskambiai ir [[akordas|akordai]]. Jie prie melodijos derinami įvairiai. [[Lietuvių liaudies dainos]], ypač [[aukštaičiai|aukštaičių]] ir [[žemaičiai|žemaičių]], dažniausiai dainuojamos dviem arba trimis [[balsas|balsais]].
<br />
== Harmonijos tipai ==
Karlas Dalhauzas (''Carl Dahlhaus'') ([[1990]]) įžvelgė skirtumą tarp lygiosios ir antraeilės harmonijų. [[Antraeilė harmonija]] yra hierarchinė [[tonacija]] arba geriau žinoma kaip tonali harmonija, tuo tarpu kai lygioji harmonija ankstesniuosiuose [[Viduramžiai|Viduramžiuose]] ir [[Renesansas|Renesanse]] yra ''tonalité ancienne'', „terminas vartojamas norint pabrėžti, kad skardūs garsai jungiasi vienas su kitu neduodami pasireikšti numatytam kompozicijos tikslui. Pirmas akordas formuoja „progresą“ kartu su antruoju akordu, o antrasis su trečiuoju. Bet ankstesnioji akordų seka yra nepriklausoma nuo vėliau einančios ir atvirkščiai.“ Lygioji harmonija seka pagal tiesioginius (gretimus) ryšius kitaip nei netiesioginius antraeilėje harmonijoje. [[intervalas|Intervalų]] ratai kuria simetriškas harmonikas, tokias kaip dažniai Albano Bergo (''Alben Berg''), Džordžo Perlio (''George Perle''), [[Arnoldas Šionbergas|Arnoldo Šionbergo]] (''Arnold Schoenberg''), [[Bela Bartokas|Belos Bartoko]] ir Edgaro Varesės ''Density 21.5'' [[muzika|muzikoje]].
Harmonija taip pat skirstoma ir į išcentrinę ir įcentrinę – harmoniją, kuri atitinkamai veda į arba nuo tonikos. Pvz., klasikinės eros muzika dažniausiai išcentrinė, o [[regtaimas|regtaimo]] judėjime – įcentrinė. (''van der Merwe 1989'')
