Anot apklausų, 2007 m. kas trečias šalies gyventojas (arba daugiau nei 300 mln. žmonių) įvardino save kaip [[religija|religingą]]. Iš jų, du trečdaliai save priskyrė prie [[daoizmas|daoistų]] ir/arba [[budizmas|budistų]], o tarp likusiųjų didžiąją dalį sudarosudarė [[krikščionybė|krikščionys]] ir [[islamas|musulmonai]].<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/6337627.stm Survey finds 300 m China believers], BBC News, 2007-02-07</ref> Taip pat yra pastebimos tendencijos, jog tikinčiųjų skaičius Kinijoje palaipsniui didėja.<ref>[http://www.chinadaily.com.cn/usa/2010-08/12/content_11144948.htm Over 23 million Christians in country], Chen Jia, China Daily, 2010-08-12</ref> Šiuo metu Kinijos komunistų partija palankiau žiūri į budizmo plėtrą šalyje. Tačiau [[kultūrinė revoliucija|kultūrinės revoliucijos]] metu budistų vienuoliai buvo kankinami, sakraliniai tekstai deginami, šventyklos griaunamos. 2010 m. jų buvo 245 mln. arba 18 % Kinijos populiacijos. Dar 21 % šalies gyventojų tiki įvairiomis etninėmis religijomis, kurios dažniausiai remiasi budistinėmis tiesomis. Krikščionys ir musulmonai tebėra engiami šalyje.<ref>{{Cite web|url=https://time.com/4260593/china-buddhism-religion-religious-freedom/|title=Life in Purgatory: Buddhism in China|website=[[Time]]|access-date=2019-12-05}}</ref>
