Ki (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

79 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(papildymas)
S
 
'''Ki''' ({{sux|𒆠|KI}} – „žemė“) – [[Šumeras|šumerų]] žemės deivė, moteriškasis dangaus ([[Anu|An]]) atitikmuo.<ref name="Black">Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 112–113. ISBN 978-0-292-70794-8.</ref> Ki kultas nėra paliudytas, manoma, jog Ki buvo ne tiek deivė, kiek teologinė sąvoka.<ref name="Leick">Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 104. ISBN 9781134641024.</ref>
 
Dievavardžių sąrašuose minima tik [[Kosmogoninis mitas|kosmogoniniame]] kontekste. Ankstyvoje dievų sąrašo ''[[An = Anum]]'' versijoje atsispindi tradicija, pagal kurią Dangaus ir Žemės motina (<sup>d</sup>''ama-ù.tu.an.ki'') buvo deivė [[Namu]], simbolizuojanti požeminius vandenis.<ref name="Leick"/><ref name="Black"/> Dangui ir Žemei savo ruožtu gimusi pirmoji dievų karta, tarp jų ir [[Enlilis]]. Panaši tradicija aptinkama ir vėlesnių laikų kosmogoniniame babiloniečių epe „[[Enuma Eliš]]“, pasak kurio, iš pirmapradžių [[Apsu]] ir [[Tiamat]] atsiradę [[Lahmu]] ir [[Lahamu]], o iš pastarųjų – [[Anšaras]] ir [[Kišara]].<ref name="Leick"/> Kai kuriuose šumerų pasakojimuose minima, jog An sueina su Ki, o iš šios sąjungos atsiranda įvairūs augalai. Pasak ''[[Lugale]]'' poemos, iš An ir Ki sąjungos gimsta demonas [[Asagas]].<ref name="Black"/> Pasakojimo „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“ įžangoje minima, kad „Enlilis nusinešęs Žemę“.<ref name="Leick"/>
 
Vėlesnėje dievų sąrašo ''An = Anum'' versijoje Enlilio protėviais įvardijama penkiolika porų. Viena iš jų – ''En.ki'' ir ''Nin.ki'', kurių vardai šiuo atveju reiškia Viešpats ir Viešpatė Žemė. Skirtingai nuo [[Enkis|Enkio]], vienos svarbiausių šumerų dievybių, ''Nin.ki'', manoma, buvo tik šiam sąrašui dirbtinai sukurtas moteriškasis jo atitikmuo.<ref name="Leick"/>