Branduolinė energija: Skirtumas tarp puslapio versijų

101 pridėtas baitas ,  prieš 2 metus
pridėtas šaltinis
S (Atmestas 84.15.188.53 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (YiFeiBot keitimas))
(pridėtas šaltinis)
[[Vaizdas:Nuclear Power Plant Cattenom.jpg|thumb|250px|Atominė elektrinė Katenome [[Prancūzija|Prancūzijoje]]]]
'''Branduolinė energija''' – tam tikra [[branduolinė technologija]], kuri naudoja kontroliuojamą [[branduolių dalijimasis|branduolių dalijimąsi]] (žr. [[grandininė branduolinė reakcija]]) išlaisvinti [[ryšio energija|energijai]], naudojamai varomajai jėgai, šildymui ir [[elektra|elektros]] generavimui.{{šaltinis|{{VLE|III|420||Branduolinė energija, atominė energija}}}}
 
Branduolinė energetika pasaulyje plėtojama jau daugiau kaip pusšimtį metų. Jos pradžia galima laikyti 1942 m., kuomet italų fizikas [[Enrikas Fermis]] Čikagoje (JAV) suvaldė grandininę branduolių dalijimosi reakciją. Nuo tada prasidėjo branduolinių technologijų kūrimo era.
 
== Istorija ==
 
Pirmą kartą [[branduolių dalijimasis|branduolių dalijimąsi]] [[1934]] m. stebėjo italų fizikas [[Enrico Fermi]], kai eksperimentuose [[Uranas (chemija)|uranas]] buvo bombarduojamas [[neutronas|neutronais]]. Tačiau šis reiškinys nebuvo pilnai suprastas, kol [[1938]] m. [[Otto Hahn]], [[Fritz Strassmann]], [[Lise Meithner]] ir [[Otto Robert Frisch]] tyrinėdami produktus, gautus iš urano, nustatė, jog mažas neutronas padalina didelį urano [[atomas|atomą]] į dvi apytiksliai lygias dalis. Prasidėjo aktyvūs branduolių dalijimosi tyrimai.
 
 
== Branduolinės energetikos perspektyvos ==
Vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių šalių galima paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu [[Vokietija]], Belgija, [[Švedija]] žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausiai dėl dalies visuomenės, [[greenpeace|žaliųjų]] spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius, bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, kurį naudojant galima sumažinti didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.
 
== Šaltiniai ==
Vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių šalių galima paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu [[Vokietija]], Belgija, [[Švedija]] žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausiai dėl dalies visuomenės, [[greenpeace|žaliųjų]] spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius, bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, kurį naudojant galima sumažinti didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
16 318

pakeitimų