Juodkalnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 88:
Petaro II įpėdinis Juodkalnijos vladika [[Danilo II]] 1852 m. sekuliarizavo šalį, ėmė tituluotis [[kunigaikštis|kunigaikščiu]]. Taip įkurta nominaliai nuo Osmanų imperijos priklausoma [[Juodkalnijos kunigaikštystė]]. Šaliai ne kartą patyrus triuškinančias pergales prieš turkus (didžiausia jų buvo 1875 m.), 1878 m. [[Berlyno kongresas|Berlyno kongrese]] Juodkalnijai oficialiai suteikta [[nepriklausomybė]] nuo [[Osmanų imperija|Turkijos imperijos]], ir jos teritorijos išaugo beveik dvigubai.
Ilgas [[Nikola I]], Danilo II įpėdinio, valdymas (1860–1918) žymėjo valstybės nepriklausomybės laikotarpį. Po [[Juodkalnijos - Turkijos karas (1876-1878 m.)|Juodkalnijos - Turkijos karo]] (1876-1878 m.) Juodkalnija nepriklausoma tapo ir de jure. Šalis sparčiai modernizavosi, 1905 m. išleista konstitucija. Sėkmingai sprendžiamos problemos leido [[1910]] m. Juodkalniją paskelbti [[Juodkalnijos karalystė|karalyste]]. Po [[Balkanų karai|Balkanų karų]] (1912–1913) jos teritorija dar labiau išsiplėtė į žemyną (dalį istorinio [[Sandžakas (regionas)|Sandžako]] ir [[Metohija|Metohijos]]). Tačiau tuo pačiu metu ji buvo priversta atsisakyti savo buvusių istorinių žemių pietuose (su [[Škoderis|Škoderiu]]), kurios atiduotos [[Albanija]]i.
Šiuo nepriklausomybės laikotarpiu Juodkalnija nevaldė tik [[Kotoras|Kotoro]]. Šis iki XVIII a. buvo Venecijos respublikos dalis, vėliau atiteko [[Prancūzija]]i, o galiausiai buvo valdomas [[Austrija-Vengrija|Austro-Vengrijos]].
| |||