Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
}}
[[Vaizdas:Dinaric_Alps_map_sr.svg|thumb|260px|Kalnyno žemėlapis]]
'''Dinarų kalnynas''' (''Dinarske planine, Dinaridi'') – [[alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] kalnų grandinė [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]], [[Balkanai|Balkanuose]]. Keletas Dinarų kalnyną sudarančių kalnagūbrių tęsiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrantei nuo Rytų Alpių, kurios baigiasi [[Julijos Alpės|Julijos Alpėmis]] šiaurės rytų Italijoje ir [[Slovėnija|Slovėnijoje]] per šiaurės vakarų Kroatiją, [[Bosnija ir Hercegovina|Bosniją ir Hercegoviną]], pietvakarių [[Serbija|Serbiją]], [[Juodkalnija|Juodkalniją]] iki šiaurės Albanijos, kur baigiasi [[Prokletijės kalnai|Prokletijės kalnuose]] (Albanijos Alpės). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]], rytuose kalnynas baigiasi ties [[Ibaras|Ibaro upe]]. Ilgis apie 650 km, plotis iki 250 km.
Daugiau nei 600 km besitęsiantys Dinarų kalnai atskiria Viduržemio jūros regioną nuo Vidurio ir Rytų Europos regionų tiek klimato, tiek kultūriniu požiūriu. Tik po Antrojo pasaulinio karo pavyko įgyvendinti susisiekimo infrastruktūros projektus, kurie sujungė pakrantės ir tolimesnius regionus, tačiau iki šiol kelių statyba šiame regione išlieka sudėtinga.
Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], kurio vardu pavadintas visas kalnynas, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.<ref>[https://www.dinarskogorje.com/about-dinaric-alps.html About dinaric Alps], dinarskogorje.com</ref> Aukščiausias kalnyno dalis - Prokletijės kalnai Juodkalnijos ir Albanijos pasienyje, kur yra aukščiausias Dinarų taškas - [[Jezercė]]s kalnas (2694 m, Albanija).▼
▲Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], kurio vardu pavadintas visas kalnynas, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). šiai kalnų sistemai priklauso beveik visos Adrijos jūros rytinės pakrantės salos, nes vakarinė kalnyno dalis yra apsemta Adrijos jūros po paskutinio ledenmečio.<ref>[https://www.dinarskogorje.com/about-dinaric-alps.html About dinaric Alps], dinarskogorje.com</ref>
Palei Adrijos jūrą nuo [[Triestas|Triesto]] iki [[Bojana|Bojanos]] deltos einantys kalnagūbriai yra aukšti ir leidžiasi į jūrą ([[Velebitas]] Kroatijoje, [[Orjenas]] Juodkalnijoje) palikdami siaurą pakrantės juostą palei jūrą. Pietryčiuose šie kalnai atsiremia į aukščiausią kalnyno dalį - Prokletijės kalnus šiaurės Albanijoje ([[Jezercė]], 2694 m) ir Durmitorą Juodkalnijoje ([[Bobotov Kukas]], 2522 m). Toliau į rytus kalnai žemesni ir Bosnijos- Vakarų Serbijos Rūdiniuose kalnuose palaipsniui pereina į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]]
Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.<ref>{{GEC|136}}</ref> Tamsiose olose Dinaruose gyvena niekur daugiau nesutinkamas [[europinis protėjus]].<ref>Olm. In: Ross Piper. [https://books.google.lt/books?id=eqegRf2UstIC& Extraordinary Animals– An Encyclopedia of Curious and Unusual Animals], Greenwood Publishing Group, 2007. P.285. ISBN 0313339228</ref>
| |||