106 579
pakeitimai
(redag.) |
S |
||
Mokėsi [[Rozalimo pagrindinė mokykla|Rozalimo pradinėje]] ir [[Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija|Panevėžio realinėje]] mokyklose. Mokslus tęsė [[Maskvos matininkų institutas|Maskvos matininkų institute]], liga ir prasidėjęs [[Pirmasis pasaulinis karas]] sutrukdė jam laikyti baigiamuosius egzaminus. [[Maskva|Maskvoje]] dirbo [[Aušrinė (žurnalas)|Aušrinės]], [[Lietuvos žinios|Lietuvos žinių]] ir [[Santara (laikraštis)|Santaros]] redakcijose. Priklausė [[Lietuvių draugija aukštųjų Maskvos mokyklų studentams šelpti|Lietuvių draugijai aukštųjų Maskvos mokyklų studentams šelpti]] ir [[Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti|Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti]].
1918 m. atvyko į [[Vilnius|Vilnių]], sekretoriavo [[Lietuvių mokslo draugija|Lietuvių mokslo draugijoje]]. 1919–1922 m. Vilniuje mokytojavo Pirmojoje vyrų gimnazijoje (po to pavadintoje [[Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija|Vytauto Didžiojo gimnazija]]). vėliau buvo priverstas išvykti iš lenkų valdomo [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]], apsigyveno Rokiškyje. Buvo paskirtas [[Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija|gimnazijos]] direktoriaus pavaduotoju, vyresnėse klasėse dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1928 m. jam buvo nustatyta atvira [[tuberkuliozė]]. Su pertraukomis dar bandė dirbti pedagoginį
Buvo vedęs pedagogę ir rašytoją [[Adelė Naginskienė|Adelę Diržytę]], sutuoktiniai užaugino dvi dukras: dailininkę [[Ieva Naginskaitė|Ievą Naginskaitę]] ir mokytoją Eleną Naginskaitę-Vajagienę.
Stasys Naginskas literatūrine kūryba susidomėjo dar būdamas moksleiviu. Pasirašydavo slapyvardžiais ''Stasys Pumpuras'', ''Simas Stūra'', ''Nagingasai Stajė'' ir kt., eilėraščius spausdino [[Lietuvos žinios|Lietuvos žiniose]], [[Rytas (dienraštis)|Ryte]], [[Naujoji Romuva|Naujojoje Romuvoje]], [[Literatūros naujienos|Literatūros
== Šaltiniai ==
|
pakeitimai