Kordobos kalnagūbriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
S (robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas))
[[Image:DSC01238.JPG|thumb|right|245px|[[Vilja Karlos Pasas]] Puniljos slėnyje]]
'''Kordobos kalnagūbriai''' (isp. ''Sierras de Córdoba'') - kalnų grandinė centrinėje [[Argentina|Argentinoje]], tarp [[Pampos|Pampų]] pietuose ir rytuose, [[Gran Čiakas|Čiako]] - šiaurėje ir [[Andai|Andų]] - vakaruose. Išsidėstę daugiausia [[Kordobos provincija|Kordobos provincijoje]], nors dalis patenka į [[San Luiso provincija|San Luiso]] ir [[Santjago del Estero provincija]]s. Sudaro kelio pagrindinės grandinės: ''[[Sierra Chica]], Sierras de Ambargasta, [[Sierras Grandes]], Sierras de Pocho'' ir ''[[Sierra de Comechingones]]''. Aukščiausia vieta - ''[[Champaquí]]'' kalnas (2800 m). Kalnų grandines skiria platūs derlingi slėniai: ''[[Valle de Punilla]], [[Valle de Calamuchita]], [[Valle de Paravachasca]], Valle de Traslasierra'' ir ''[[Valle de Conlara]].
 
Kordobos kalnagūbriai susidarė anksčiau už Andus - [[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje ir buvo smarkiai eroduoti. Sudaryti daugiausia iš [[metamorfinės uolienos|metamorfinių uolienų]] ([[kvarcitas|kvarcito]] ir kt.). Vėliau [[Ordovikas|ordoviko]] periode pasireiškė [[vulkanizmas|vulkanizmo]] procesai. Nurimus vulkanizmui kalnai buvo veikiami [[erozija|erozijos]]. Šių praeityje vykusių procesų pasekmė - šiuolaikiniai druskingi ežerai (pvz., ''[[Salinas Grandes]]''). Kalnuose prasideda daug svarbių regiono upių: [[Primeras]], [[Segundas]], [[Terseras]], [[Kuartas]], [[Kuintas]]. Daug upių patvenktos. Tačiau pasiekia [[Parana|Paraną]] tik lietingais metais.
 
Žemutiniuose kalnų šlaituose, slėniuose klimatas šiltas, drėgnas. Vasaros karštos su neretomis liūtimis, žiemos šiltos ir sausos. [[Kordoba (Argentina)|Kordoboje]] per metus iškrenta 715 mm kritulių. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų padėties: rytinuose gali iškristi net 1200 mm (dėl drėgnų oro masių nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]]), tuo tarpu vakariniuose - tik apie 400 mm. Kalnų žemutiniuose šlaituose vasarą temperatūra siekia 33°C, žiemą 20°C. Tačiau 2000 m aukštyje temperatūra jau tik 14°C. Tačiose viršūnėse žiemą gali pasnigti.
 
Kalnų slėniuose ir žemutiniuose šlaituose auga miškai, nuo 2000 m prasideda kalnų pievos (kur vyrauja įvairios [[ašuotės|ašuočių]] rūšys). Kalnuose yra [[Quebrada del Condorito nacionalinis parkas|''Quebrada del Condorito'']] nacionalinis parkas.
106 625

pakeitimai