Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:1000RSDDummy frontof Geoffrey of Monmouth.jpg|thumb|1000Galfridas SerbijosMonmutietis dinarų(instaliacija banknotasOksforde)]]
'''Galfridas Monmutietis''', arba '''Godfridas Monmutietis''' ({{la|Galfridus Monemutensis, Galfridus Arturus}}, {{en|Geoffrey of Monmouth}}, {{cy|Sieffre o Fynwy, Gruffydd ap Arthur}}; apie [[1095]] m. – apie [[1155]] m.) – britų dvasininkas ir vienas pagrindinių autorių, plėtojusių britų [[istoriografija|istoriografiją]] ir populiarinusių legendas apie [[Karalius Artūras|karalių Artūrą]]. Jis yra pagarsėjęs dėl populiarios kronikos „[[Britanijos karalių istorija]]“ ({{la|Historia Regum Britanniae}}, apie [[1137]] m.), kuri buvo parašyta lotyniškai ir išversta į kitas kalbas. Joje išdėstyta medžiaga nebuvo abejojama dar ir [[XVI a.]], tačiau dabar ji laikoma istoriškai nepatikima.
'''[[Serbija|Serbijos]] ekonomika''' yra paremta [[Trečiasis ūkio sektorius|paslaugų sektoriumi]], kuris sudaro du trečdalius [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]] (BVP). Serbija taip pat yra laikoma [[Laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] šalimi. Numatoma, kad 2019 nominalus BVP turėtų pasiekti 51,523 milijardo JAV dolerių, kas yra 7 397 JAV dolerių vienam gyventojui. Tuo tarpu, taikant [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] metodą, BVP prognozės yra 129,298 milijardų JAV dolerių, kas yra 18 564 JAV dolerių vienam gyventojui.
 
Galfrido biografijai trūksta tikslių duomenų. Žinoma, kad jis gimė tarp [[1090]] ir [[1100]] m. [[Velsas|Velse]] arba Velso [[marka|markose]]. „Istorijoje“ jis prisistato Galfridu Monmutiečiu. Tai turi sąsajų su [[Monmutšyras|Monmutšyro]] istorine sostine [[Monmutas|Monmutu]] pietryčių Velse, pasienyje su [[Anglija]], todėl Monmutas laikytinas jo gimtine. Jo darbuose minimi ir šio regiono vietovardžiai. Amžininkai autorių pažinojo kaip Galfridą Artūrą ar panašiais vardais. Šioje vardo versijoje „Artūras“ gali reikšti tėvo vardą arba slapyvardį, siejamą su jo moksliniais interesais.
Svarbiausios Serbijos industrijos yra [[automobilių gamintojas|automobilių]], pagrindinių metalų, baldų, maisto perdirbimo, [[Mechaninė sistema|mašinų mechanizmų]], chemikalų cukraus, padangų, drabužių ir vaistų. Svarbiausias industrinis eksportas yra automobiliai, geležis ir plienas, guma, drabužiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, spalvotieji metalai, elektros prietaisai, metaliniai gaminiai, ginklai ir amunicija. Prekyba taip pat svarbi Serbijos ekonomikai. Pagrindinės prekybos partnerės šalys yra [[Italija]], [[Vokietija]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Rusija]] ir [[Rumunija]].
 
Anksčiau manyta, kad Galfridas buvo [[Valai (tauta)|valas]] arba bent jau kalbėjo [[valų kalba]]. Tačiau paaiškėjo, kad jo šios kalbos žinios buvo menkos, be to, nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kilęs iš valų ar [[anglosaksai|anglosaksų]]-[[normanai|normanų]]. Jo kilmė gali būti siejama su tais pačiais prancūzakalbiais elito atstovais iš Velso pasienio regiono, tokiais kaip Geraldas Velsietis (''Gerald of Wales''), Valteris Mepas (''Walter Map'') ir Robertas Glosterietis (''Robert, 1st Earl of Gloucester''), kuriuos Galfridas mini savo „Istorijoje“. Pasak istoriko [[Frank Stenton|Frenko Stentono]] ir kitų, Galfrido tėvai galėjo būti tarp daugelio [[Bretonai|bretonų]], kurie dalyvavo pergalingose kovose prieš [[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmą I]] ir apsigyveno Velso pietryčiuose. Monmutas buvo bretonų valdovų rankose nuo [[1075]] arba [[1086]] m., o vardai „Galfridas“ ir „Artūras“ buvo labiau paplitę tarp bretonų nei valų.
[[Belgradas]] – šalies sostinė ir ekonomikos centras. Jame įsikūrusios dauguma pagrindinių serbiškų bei tarptautinių kompanijų, kurios veikia šalyje. Belgrade yra įsikūręs [[Serbijos liaudies bankas]] ir [[Belgrado akcijų birža]]. [[Novi Sadas]] – antras pagal dydį Serbijos miestas bei svarbiausias ekonominis centras po Belgrado.
 
Manoma, kurį laiką jis tarnavo [[benediktinai|benediktinų]] Monmuto abatijoje, tačiau panašu, kad didžioji jo brandaus gyvenimo dalis buvo praleista už Velso ribų. Nuo [[1129]] iki [[1151]] m. jo vardas paminėtas šešiose [[Oksfordas|Oksfordo]] regiono chartijose, kartais jis vadintas ''magisteriu'' (mokytoju). Jis greičiausiai buvo Šv. Jurgio kolegijos kanauninkas. Ant visų chartijų, kurias pasirašė Galfridas, parašus taip pat dėjo Oksfordo arkivyskupas Valteris, tos pačios bažnyčios kanauninkas. Kitas dažnas dokumentų bendraautoris yra Ralfas Monmutietis, [[Linkolnas (Anglija)|Linkolno]] kanauninkas.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Serbijoje [[rinkos ekonomika]] po truputį ėmė keisti [[Planinė ekonomika|planinę ekonomiką]]. Serbijos ekonomika tuo metu buvo daug labiau išsivysčiusi negu daugumos [[Rytų blokas|Rytų bloko]] valstybių, bet buvo smarkiai paliesta [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karų]] bei [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] sankcijų ir prekybos embargo. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, šalis patyrė didžiulį „protų nutekėjimą“. Po [[Slobodanas Miloševičius|Slobodano Milaševičiaus]] nuvertimo iš prezidento posto [[2000]] m., Serbija galutinai perėjo į rinkos ekonomiką ir patyrė staigų ekonomikos augimą. Tuo laikotarpiu, Serbijos ekonomika augo maždaug 4-5% per metus, vidutinė alga padidėjo keturgubai, taip pat padidėjo ekonominės ir socialinės galimybės. [[Didžioji recesija|Didžiosios recesijos]] metu, [[2009]] m., Serbijos ekonomika smuko 3.1%. Po to kelis metus sekė ekonominis sąstingis. Šalis prieškrizinį BVP pasiekė tik [[2016]] m. Nuo [[2014]] m. šalis yra derybose dėl įstojimo į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].
 
[[1152]] m. [[vasario 24]] d. Kenterberio arkivyskupas [[Teobaldas]] (''Theobald of Bec'') Galfridą įšventino [[Sent Asafas|Sent Asafo]] vyskupu, vos prieš 10 dienų paskyręs jį kunigu Vestminsteryje. Luiso Torpo (''Lewis Thorpe'') teigimu, „nėra įrodymų, kad jis kada nors lankėsi savo katedroje, juolab vykę [[Owain Gwynedd|Ovaino Gvinedo]] karai iš tikrųjų tai daro mažai tikėtina“. Remiantis Velso kronikomis, jis mirė tarp [[1154]] m. [[gruodžio 25]] d. ir [[1155]] m. [[gruodžio 24]] d., kai pradėjo eiti pareigas jo įpėdinis.
Vidutinis Serbijos BVP metinis prieaugis per paskutinius penkerius metus buvo 2%. BVP struktūra pagal sektorius: 67,9% sudaro paslaugų sektorius, 26,1% – pramonės ir 6,0% – žemės ūkio. Nuo 2000 m. iki [[2008]] m. Serbijos valstybinės skolos santykis su BVP nukrito 140.1 procentiniais taškais. Kiek vėliau santykis vėl ėmė augti, kai valstybė ėmė kovoti su [[2007–2008 m. finansų krizė|2008 m. finansų krizės]] padariniais. [[2018]] m. valstybės skolos ir BVP santykis sustojo ties 53,8%. Nuo 2000 m. iki 2009 m. Serbijos [[oficialiosios tarptautinės atsargos]] smarkiai išaugo. Tuomet jos prilygo 10,6 milijardo [[Euras|eurų]] ir iki šiol liko tame pačiame lygyje.
 
'''[[SerbijosGalfridas ekonomikaMonmutietis|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"