Didžiulis (Alytaus r.): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildžiau istorijos skiltį ir pridėjau naudotų šaltinių nuorodas.
Eerri (aptarimas | indėlis)
Išsamiai aprašytas reljefas
Eilutė 13:
| iteka = 10 bevardžių upelių
| isteka = [[Abista]]
|paviršiaus altitudė virš jūros lygio=130,6 m}}
}}
 
'''Didžiulis''' (arba '''Daugų ežeras''') – [[ežeras]] pietų Lietuvoje, [[Alytaus rajonasrajono savivaldybė|Alytaus rajonerajono]], prierytiniame patpakraštyje, [[Daugai|Daugų]] seniūnijoje, pietrytinė ežero pakrantė siekia Varėnos rajoną Dzūkų aukštumos centrinėje dalyje, hidrografiškai priklauso Merkio baseinui.
 
== Istorija ==
Eilutė 29:
[[Vaizdas:Daugai,_Lithuania_-_panoramio_(46).jpg|thumb|left|240px|Didžiulis nuo Daugų pusės]]
 
== '''Duomenys '''==
 
Didžiulis išsiskiria savo dydžiu ir forma iš kitų [[Dzūkija|Dzūkijos]] ežerų. Jis susidarė ledynams tirpstant ir įgavo labai įdomią konfigūraciją: primena nevisiškai taisyklingą H raidę su kepurėle. Jos abu šonai ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius. Pietvakarinė ežero dalis 6,5 km, o plotis 1,5 km. Šiaurrytinė – 6,7 km ir 0,5 km. Abi Daugų ežero dalys jungiasi 2,2 km ilgio ir 300–400 m pločio vandens juosta. Ežero krantų ilgis 42 km. Ežere yra 10 nedidelių salų (2 didžiausios 0,53 ha ir 0,23 ha). Ežeras yra 128 m virš jūros lygio. Pietrytiniu krantu eina riba su [[Varėnos rajonas|Varėnos rajonu]].
Eilutė 35:
Daugų ežeras yra rininio tipo. Jo dubenį sudaro keturios skirtingos krypties rinos. Dugno reljefą sudaro: daubos, iškilimai, seklumos, salos. Pietvakarinėje ežero dalyje vyrauja 30-40 m gyliai, o didžiausias gylis jos gale 44 m. Vidutinis gylis 13,2 m. Abi ežero šakas jungianti juosta sekli, dugnas lygus. Didžiulio baseino plotas 58 km<sup>2</sup> . Ežeras turi pusiasalį vadinamą Kirklių ragu. Daugų ežeras yra pratakinis. Jo pratakumas yra 12 %. Rytuose išteka [[Abista|Abistos]] upė link čia pat telkšančio [[Savistas|Savisto]] ežero. Į ežerą įteka 10 mažų upelių, kurie neturi pavadinimų. Kai kurie upeliai vasara išdžiūsta. Daugų ežero pakrantėse yra šaltinių, kurie taip pat didina ežero vandens kiekį. Ežeras surenka vandenį iš 64,9 kvadratinių km ploto. Ežero baseine surenkamas vanduo nuteka Abistos upeliu į Varėnę, kuri vėliau vandenį neša į Merkį.
 
Aukščiausi krantai (20-30 m) yra vakarinėje ir šiaurinėje ežero pusėje, o rytinėje ir pietrytinėje krantai žemesni, vietomis tik keletą metrų. Krantai beveik ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Abu ežero pusiasaliai užpelkėję, vietomis sunku praeiti, apaugę mišku (Papiškių miškas), bet yra paplūdimių ir vietų, tinkamų poilsiui, vandens sportui bei turizmui. Ežero pakrantėse yra įsikūrusios kelios kaimo turizmo sodybos, irklavimo bazė, vandens batutų parkas.
 
Aplink ežerą įsikūrę šie kaimai: [[Sala (Alytus)|Sala]], [[Doškonys]], [[Andriūnai (Varėna)|Andriūnai]], [[Papiškiai (Varėna)|Papiškiai]], [[Sokonys (Varėna)|Sokonys]], [[Padaugė]], [[Bukaučiškės II]], [[Dvarčėnai]], [[Daugai (kaimas)|Daugų]] kaimas. Šiaurine pakrante eina kelias {{KK128}}.
 
== Gyvūnija'''Ežerą irsupantis augalijareljefas''' ==
Didžiulio ežerą supa kalvotas, daubotas [[Morena|moreninis]] [[Reljefas|reljefas.]] Tik pietrytinėje ir iš dalies rytinėje pusėje [[Kalva|kalvų]] mažiau. Didesnioji Didžiulio ežero dalis yra galinių morenų juostose. Ežero aplinkoje skiriamos net tris galinių morenų juostos: viena šiaurinėje ežero dalyje ir kiek į šiaurę nuo jo, antra, kertanti ežerą maždaug [[Bukaučiškių apylinkė|Bukaučiškių]] ir [[Andriūnai (Varėna)|Andriūnų]] kaimų ribose, ir trečia – šiek tiek į pietus nuo ežero. Visų galinių morenų juostų reljefas smarkiai kalvotas, daubotas, paviršiuje daug akmenų. Tarp galinių morenų juostų apyežerio reljefas taip pat labai kalvotas, tik čia beveik nėra paviršiuje didesnių riedulių. Pietrytinių ežero pakrančių reljefas mažiau kalvotas. Čia neryškiai banguoti [[Zandras|zandrų]] plotai. Aukščiausia iškilusi vieta yra galinių morenų juostos ir kalvotas, daubotas reljefas tarp jų. Šiaurinėse, vakarinėse ir pietinėse ežero pakrantėse vyrauja 150-160 m aukščio kalvos. Kiek toliau nuo ežero, ypač vakarinėje ir šiaurinėje jo pusėje, reljefas aukštėja ir vietomis pasiekia 180-190 m absoliutinį aukštį. Rytiniai ir pietrytiniai ežero krantai žemesni, vos keletą metrų pakilę aukščiau vandens lygio. Abu pusiasaliai žemi, daugiausiai supelkėję. Visas kalvotas, daubotas reljefas, supantis Daugų ežerą, sudarytas iš moreninio priemolio. Priemolis raudonos, rausvai gelsvos spalvos su žvirgždo priemaiša ir 10-20 cm skersmens akmenukais. Rieduliai vyrauja karbonatiniai. Pietinės ir pietrytinės ežero pakrantės sudarytos iš įvairiagrūdžių smėlių ir žvyrų, kurių frakcija, einant į pietus, smulkėja. Daug kur ežero pakrantėse ir krantų šlaituose yra priemolingo deliuvio, kuris atsirado, išplovus priemolį. Gana dažnai čia užtinkami ir nedideli smėlio bei žvyro ploteliai. Žemesnėse ežero pakrantėse driekiasi drėgnos pievos su didesniais ar mažesniais pelkių sklypeliais. Labiausiai sudurpėję pusiasaliai, kuriuos ežeras supa iš kelių pusių. Šiaurinis pusiasalis, kuriame yra Daugų miestelis, sudarytas taip pat iš priemolių, tik jie ne raudonos, bet rusvos spalvos. Paviršiuje pasitaiko nemažų pavienių akmenų.
 
Aplinkinis reljefas ežero link daugiausia žemėja stačiu šlaitu, kuris sulėkštėja tik prie vandens. Šlaitai prie pat ežero sulėkštėjo, pažeminus vandens lygį, nes 1928-1931 metais ežeras buvo nuleistas. Jį nuleidus, vandens lygis pažemėjo apie 2 m, plotas sumažėjo apie 145 ha ir buvęs ežero [[atabradas]] virto sausuma.
 
=== Gyvūnija ir augalija ===
 
Daugų ežere gausu [[Lietuvos žuvys (žinynas)|žuvų]]. [[Kuoja|Kuojos]], [[Karšis|karšiai]], [[Karpis|karpiai]], [[aukšlė]]s, [[Europinė lydeka|lydekos]], [[Ešerys|ešeriai]], [[Stinta|stintos]], [[Šamas|šamai]], [[Sykas|sykai]], [[Lynas (žuvis)|lynai]], [[karosai]], [[Seliava|seliavos]], [[Ungurys|unguriai]]…