Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kabučių taisymas
Eilutė 11:
[[Renesansas|Renesanso]] laikais ''genialumu'' vadintos kūrybinės galios arba įkvėpimo šaltinis.
 
Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik "pamėgdžioja"„pamėgdžioja“ gamtą, bet ir pabaigia tai, ką [[gamta]] nebaigė tverti. Jie laikyti '[[mediumas|mediumais]]', per kuriuos viršjutiminė būtybė, kolektyvinė sąmonė pasiekia [[žmonija|žmoniją]], pateikiant esminius epochos kūrybos rezultatus. Genijai gali būti laikomi savotiškais [[civilizacija |civilizacijos]] [[raida|raidos]] ženklais. Genialios asmenybės savo veikla skatina visuomenės [[progresas|progresą]].
 
Taikantys [[intelektp koeficientas|intelekto koeficiento]] skaičiavimo metodikas ''genialumu'' vadina tokį gabumų lygį, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis nei 140.
Eilutė 24:
 
==Genijaus patologiškumo teorija==
Yra nuomonių, jog ''genialumą'' sąlygoja [[psichikos sutrikimas]]. Italų psichiatras [[Lombrozo]] sukūrė tuo metu populiarią teoriją, išdėstytą knygoje "Genialumas„Genialumas ir pamišimas"pamišimas“. Genijų karštligiška būsena kūrybos metu primena maniakišką susijaudinimą. Atpažįstami [[paranoja|paranojos]] bruožai.
 
Genialumas bandytas paaiškinti [[smegenys|smegenų]] fizinių parametrų nukrypimu nuo normos. Buvo sveriamos smegenys, matuojamas jų tūris, skaičiuoti [[didieji pusrutliai|didžiųjų pusrutulių]] žievės vingiai. Deja, bet buvo paradoksalių atvejų, kai genijaus smegenys svėrė mažiau negu vidutinė [[norma]].
 
==Saviugdos teorija==
Prancūzų filosofas [[Helvecijus]] traktate "Apie„Apie protą"protą“ teigė, kad [[talentas]] ir [[genialumas]] nepriklauso nuo paveldimumo.
 
Kiti teorijos šalininkai teigia, kad žmogus yra tai, ką jis pats iš savęs padarė. Čia akcentuojamas lavinimas ir lavinimasis, [[savikontrolė]], [[savišvieta]], [[saviaukla]], savęs ugdymas, individualių savybių, padedančių ugdyti savo [[gabumai|gabumus]], tobulinimas. Todėl svarbu save analizuoti, nes [[savianalizė]]je slypi vieni didžiausių asmenybės rezervų, atsižvelgiant į patirtį, galima ištaisyti savo klaidas. Reikia mokėti tinkamai apgalvoti kiekvieną gyvenimo situaciją, norint numatyti optimalų sprendimą.