Genijus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
S Automatinis kabučių taisymas |
||
Eilutė 11:
[[Renesansas|Renesanso]] laikais ''genialumu'' vadintos kūrybinės galios arba įkvėpimo šaltinis.
Po ''[[Querelle des Anciens et des Modernes]]'' pasirodymo [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ši sąvoka paplito ir dominavo [[estetas|estetų]] debatuose – ''genijumi'' buvo laikomas pats iš savęs kuriantis [[menininkas]], kuris ne tik
Taikantys [[intelektp koeficientas|intelekto koeficiento]] skaičiavimo metodikas ''genialumu'' vadina tokį gabumų lygį, kai bendrasis intelekto koeficientas yra didesnis nei 140.
Eilutė 24:
==Genijaus patologiškumo teorija==
Yra nuomonių, jog ''genialumą'' sąlygoja [[psichikos sutrikimas]]. Italų psichiatras [[Lombrozo]] sukūrė tuo metu populiarią teoriją, išdėstytą knygoje
Genialumas bandytas paaiškinti [[smegenys|smegenų]] fizinių parametrų nukrypimu nuo normos. Buvo sveriamos smegenys, matuojamas jų tūris, skaičiuoti [[didieji pusrutliai|didžiųjų pusrutulių]] žievės vingiai. Deja, bet buvo paradoksalių atvejų, kai genijaus smegenys svėrė mažiau negu vidutinė [[norma]].
==Saviugdos teorija==
Prancūzų filosofas [[Helvecijus]] traktate
Kiti teorijos šalininkai teigia, kad žmogus yra tai, ką jis pats iš savęs padarė. Čia akcentuojamas lavinimas ir lavinimasis, [[savikontrolė]], [[savišvieta]], [[saviaukla]], savęs ugdymas, individualių savybių, padedančių ugdyti savo [[gabumai|gabumus]], tobulinimas. Todėl svarbu save analizuoti, nes [[savianalizė]]je slypi vieni didžiausių asmenybės rezervų, atsižvelgiant į patirtį, galima ištaisyti savo klaidas. Reikia mokėti tinkamai apgalvoti kiekvieną gyvenimo situaciją, norint numatyti optimalų sprendimą.
|