Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:1000RSD front.jpg|thumb|1000 Serbijos dinarų banknotas]]
[[Vaizdas:Vilnius, náměstí v centru města.jpg|thumb|Vokiečių gatvė Lietuvos sostinėje [[Vilnius|Vilniuje]] ({{de|deutsche Straße}}, {{yi|Deitsche Straße}})]]
'''[[Serbija|Serbijos]] ekonomika''' yra paremta [[Trečiasis ūkio sektorius|paslaugų sektoriumi]], kuris sudaro du trečdalius [[Bendrasis vidaus produktas|bendrojo vidaus produkto]] (BVP). Serbija taip pat yra laikoma [[Laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] šalimi. Numatoma, kad 2019 nominalus BVP turėtų pasiekti 51,523 milijardo JAV dolerių, kas yra 7 397 JAV dolerių vienam gyventojui. Tuo tarpu, taikant [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] metodą, BVP prognozės yra 129,298 milijardų JAV dolerių, kas yra 18 564 JAV dolerių vienam gyventojui.
'''Lietuvos vokiečiai''' ({{de|Litauendeutsche}}) – [[Lietuva|Lietuvos]] tautinė mažuma (neskaitant [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] vokiečių ir [[Klaipėdiškiai|klaipėdiškių]]), kuri jau šimtmečius gyvena Lietuvos teritorijoje ir sudaro nedidelę dalį šalies gyventojų. Pagal [[2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] 3235 gyventojai nurodė, kad yra [[vokiečiai]]. Vokiečių mažuma Lietuvoje niekada nebuvo priskiriama [[Baltvokiečiai|Baltvokiečiams]]. Lietuvos vokiečių kėlimosi istorija buvo visai kita, nei baltvokiečių, kurie kėlėsi į [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]]. Lietuvos vokiečiai neužėmė svarbios istorinės, politinės ar kultūrinės vietos šalyje.
 
Svarbiausios Serbijos industrijos yra [[automobilių gamintojas|automobilių]], pagrindinių metalų, baldų, maisto perdirbimo, [[Mechaninė sistema|mašinų mechanizmų]], chemikalų cukraus, padangų, drabužių ir vaistų. Svarbiausias industrinis eksportas yra automobiliai, geležis ir plienas, guma, drabužiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, spalvotieji metalai, elektros prietaisai, metaliniai gaminiai, ginklai ir amunicija. Prekyba taip pat svarbi Serbijos ekonomikai. Pagrindinės prekybos partnerės šalys yra [[Italija]], [[Vokietija]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Rusija]] ir [[Rumunija]].
Pirmieji vokiečiai į viduramžių Lietuvą atsikraustė ne kaip užkariautojai (kaip Latvijoje ar Estijoje), o buvo pakviesti lietuvių [[Didysis kunigaikštis|kunigaikščių]]. Vokiečius į Lietuvą ypač kvietė [[Mindaugas]] ir [[Gediminas]]. Tuo metu jie kėlėsi tik į [[Vilnius|Vilnių]], [[Trakai|Trakus]] ir [[Kaunas|Kauną]]. Tuometiniai vokiečiai prisidėjo prie miestų plėtimo, ypač [[Gotika|gotikiniais statiniais]]. [[1440]] m. Kaune, dabartiniame [[Perkūno namas|Perkūno name]], buvo įkurta [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. [[XVI a.]] pradėjus sklisti [[reformacija]]i [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]], į [[LDK]] protestantus vokiečius pradėjo kviesti LDK [[Magnatas|magnatai]], kurie juos apgyvendino savo valdose. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] [[XVIII a.]] didžioji dabartinės Lietuvos dalis atiteko [[Rusijos imperija]]i. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] [[1897]] m. vokiečiai sudarė 1,4 % gyventojų.
 
[[Belgradas]] – šalies sostinė ir ekonomikos centras. Jame įsikūrusios dauguma pagrindinių serbiškų bei tarptautinių kompanijų, kurios veikia šalyje. Belgrade yra įsikūręs [[Serbijos liaudies bankas]] ir [[Belgrado akcijų birža]]. [[Novi Sadas]] – antras pagal dydį Serbijos miestas bei svarbiausias ekonominis centras po Belgrado.
Didžiąją dalį Lietuvos vokiečių sudarė [[XIX a.]] iš [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] pasienio ruožo persikėle ūkininkai. Jie neturėjo daug žemės ir dėl to persikėlė į Lietuva ieškodami geresnio gyvenimo. Dauguma iš jų buvo kilę iš [[Zalcburgas|zalcburgiečių]] protestantų, kurie į Rytų Prūsija persikėlė [[XVIII a.]]. Lietuvos vokičių nevienijo jokios organizacijos. Vokiškumas buvo saugomas per [[Liuteronybė|Liuteronų tikėjimą]]. Prie Liuteronų bažnyčių taip pat buvo įkurtos mokyklos, kuriose buvo vokiškai mokomi vaikai. Dauguma tuometinių atvykėlių gyveno pasienio ruože su Rytų Prūsija. Jie daugiausia apsistojo [[Kybartai|Kybartuose]] ([[1923]] m.[[vokiečiai]] sudarė – 26,73 % arba 1684 gyventojų) ir [[Tauragė]]je ([[1923]] m. [[vokiečiai]] sudarė – 12,18 % arba 666 gyventojų), bei aplinkiniuose kaimuose.
 
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Serbijoje [[rinkos ekonomika]] po truputį ėmė keisti [[Planinė ekonomika|planinę ekonomiką]]. Serbijos ekonomika tuo metu buvo daug labiau išsivysčiusi negu daugumos [[Rytų blokas|Rytų bloko]] valstybių, bet buvo smarkiai paliesta [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karų]] bei [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] sankcijų ir prekybos embargo. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, šalis patyrė didžiulį „protų nutekėjimą“. Po [[Slobodanas Miloševičius|Slobodano Milaševičiaus]] nuvertimo iš prezidento posto [[2000]] m., Serbija galutinai perėjo į rinkos ekonomiką ir patyrė staigų ekonomikos augimą. Tuo laikotarpiu, Serbijos ekonomika augo maždaug 4-5% per metus, vidutinė alga padidėjo keturgubai, taip pat padidėjo ekonominės ir socialinės galimybės. [[Didžioji recesija|Didžiosios recesijos]] metu, [[2009]] m., Serbijos ekonomika smuko 3.1%. Po to kelis metus sekė ekonominis sąstingis. Šalis prieškrizinį BVP pasiekė tik [[2016]] m. Nuo [[2014]] m. šalis yra derybose dėl įstojimo į [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]].
[[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvai]] atkūrus nepriklausomybę 1920 m. čionykščiai vokiečiai įkūrė „Lietuvos vokiečių kultūrinę sąjungą“ ({{de|Kulturverband der Deutschen Litauens}}). Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 45 000 vokiečių. 65 % iš jų buvo ūkininkai arba amatininkai. [[Kaunas|Kaune]] buvo susikūrusi „Vokiečių darbo sąjunga“ ({{de|Arbeiterschaft}}). Tik nedidelė dauguma vokiečių Lietuvoje turėjo akademinį išsilavinimą ar dirbo laisvasias profesijas. Tuo metu šalyje vyravęs šovinizmas{{faktas}} ir ne visai teisinga gyventojų registracija sumažino oficialų vokiečių skaičių. Apie 60 % Lietuvos vokiečių vaikų negalėjo arba neturėjo galimybės lankyti vokiškų mokyklų. Pagal [[1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] šalyje gyveno 2 028 971 gyventojas. Iš jų 28 400 buvo vokiečiai, kurie sudarė 1,4 % visų gyventojų. Surašymas neapėmė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]. Buvo surašomi tik esami gyventojai. Po [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] [[Machtergraifungas|machtergraifungo]] „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“ pradėjo gauti finansavimą iš [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]]. Joje pradėjo augti [[Nacizmas|nacionalsocializmo]] įtaka.
 
Vidutinis Serbijos BVP metinis prieaugis per paskutinius penkerius metus buvo 2%. BVP struktūra pagal sektorius: 67,9% sudaro paslaugų sektorius, 26,1% – pramonės ir 6,0% – žemės ūkio. Nuo 2000 m. iki [[2008]] m. Serbijos valstybinės skolos santykis su BVP nukrito 140.1 procentiniais taškais. Kiek vėliau santykis vėl ėmė augti, kai valstybė ėmė kovoti su [[2007–2008 m. finansų krizė|2008 m. finansų krizės]] padariniais. [[2018]] m. valstybės skolos ir BVP santykis sustojo ties 53,8%. Nuo 2000 m. iki 2009 m. Serbijos [[oficialiosios tarptautinės atsargos]] smarkiai išaugo. Tuomet jos prilygo 10,6 milijardo [[Euras|eurų]] ir iki šiol liko tame pačiame lygyje.
'''[[Lietuvos vokiečiai|Daugiau…]]'''
 
'''[[LietuvosSerbijos vokiečiaiekonomika|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>