Turkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 78.62.191.161 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 34:
'''Turkija''' – valstybė pietvakarių [[Azija|Azijoje]], kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra [[Europa|Europoje]], o likusi dalis (Anatolija) Azijoje.{{šaltinis|{{VLE|XXIV|227-243||Turkija (Türkiye), Turkijos Respublika (Türkiye Cumhuriyeti)}}}} Ribojasi su [[Gruzija]], [[Armėnija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] ir [[Iranas|Iranu]] rytuose, [[Irakas|Iraku]] ir [[Sirija]] pietuose, [[Graikija]] ir [[Bulgarija]] vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama [[Osmanų imperija]]. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra [[respublika]], kurioje susipynusios [[Islamas|islamo]] ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.
== Istorija ==
{{main|Turkijos istorija}}
''Istorija iki XI a.: [[Mažosios Azijos istorija]], [[Senovės Armėnija]]''
=== Senovės istorija ===
[[Mažoji Azija]] arba [[Anatolija]], yra laikoma viena seniausių apgyvendintų regionų Žemėje. Žmonės iš [[Naujojo Akmens Amžiaus]] buvo įsikūrę dabartinėse [[Čatal Hiujuko]], [[Hacilaro]], [[Mersino]] ir kitose teritorijose. Maždaug 2000 m. pr. m. e. [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]] valdė [[hetitai]], kurie atkeliavo čia nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] rytų. Per savo viešpatavimo laiką, jų civilizacija nukariavo [[Egiptas|Egiptą]] ir Babiloną. XII a. pr. m. e. hetitų imperija krito prieš [[Asirija|asirus]]. Tai sudarė sąlygas iškilti smulkioms indoeuropietiškoms valstybėms, tokioms, kaip [[Frygija]], kuri laikinai buvo užvaldžiusi didelę dalį Anatolijos. 560 m. pr. m. e. Krezas užėmė [[Lydija|Lydijos]] sostą Mažojoje Azijoje ir greitai privertė visas graikų kolonijas ([[Jonija|Joniją]]) paklusti jo įsakymams.
Rytinė Turkijos dalis, [[Armėnijos kalnynas]], nuo II tūkst. pr. m. e. priklausė [[Senovės Armėnija|Senovės Armėnijai]]. Pirmiausia regionas buvo žinomas kaip [[Nairi]], čia viešpatavo [[Urartai]], vėliau, nuo VII a. pr. m. e. jame įsigalėjo [[armėnai]], kuriuos valdė [[Orontidų dinastija]].
Nuo VI a. pr. m. e. tiek Mažoji Azija, tiek Armėnija, buvo užkariautos [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]], o IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] regionus prijungė prie [[Senovės Makedonija|Makedonijos]]. Po jo
Po trumpo Armėnijos viešpatavimo teritorijoje įsigalėjo [[Romos imperija]], kuri čia įsteigė daug naujų provincijų. 324 m. Romos imperatorius [[Konstantinas I]] pasirinko tuometinę Bizantiją (dabartinį [[Stambulas|Stambulą]]) savo sostine, pervadinęs ją Naująja Roma. Po [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] žlugimo, Bizantijos miestas tapo [[Bizantija|Bizantijos]] (Rytų Romos imperijos) imperijos sostine.
| |||