Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13:
'''Dinarų kalnynas''' (''Dinarske planine, Dinaridi'') – kalnų grandinė [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]], [[Balkanai|Balkanuose]]. Kalnagūbriai daugiausia nutįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrantei nuo [[Julijos Alpės|Julijos Alpių]] šiaurės rytų Italijoje ir [[Slovėnija|Slovėnijoje]] per šiaurės vakarų Kroatiją, [[Bosnija ir Hercegovina|Bosniją ir Hercegoviną]], pietvakarių [[Serbija|Serbiją]], [[Juodkalnija|Juodkalniją]] iki šiaurės Albanijos, kur baigiasi [[Prokletijės kalnai|Prokletijės kalnuose]] (Albanijos Alpės). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]], rytuose kalnynas baigiasi ties [[Ibaras|Ibaro upe]]. Ilgis apie 650 km, plotis iki 250 km.
Kalnyną sudaro besikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos arba poljės (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], kurio vardu pavadintas visas kalnynas, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). Aukščiausias kalnyno dalis - Prokletijės kalnai Juodkalnijos ir Albanijos pasienyje, kur yra aukščiausias Dinarų taškas - [[Jezercė]]s kalnas (2694 m, Albanija).
Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.<ref>{{GEC|136}}</ref>
| |||