|
dsaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
{{Žmogaus biografija
asd
| fonas = off
as
| vardas = {{PAGENAME}}
d
| paveikslėlis = Juozas Luksa relief.JPG
as
| paveikslėlio apibūdinimas = Skulptūrinis portretas Vilniaus dailės akademijoje
dsa
| paveikslėlio dydis = 180px
d
| gimimo data = {{Gimė|1921|08|10}}
as
| gimimo vieta = [[Juodbūdis]], [[Marijampolės apskritis]]
d
| mirties data = {{Mirė|1951|09|04|1921|08|10}}
asd
| mirties vieta = [[Kauno rajonas]]
a
| tautybė =
ds
| sutuoktinis = [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė]]
ad
| tėvas = Simanas Lukša
as
| motina = Ona Vilkaitė-Lukšienė
ds
| vaikai =
ad
| veikla = kovotojas už Lietuvos laisvę
as
| sritis =
d
| įstaigos =
sad
| pareigos =
as
| išsilavinimas =
das
| alma_mater = [[Kauno universitetas]]
d
| doktorantūros_vadovas =
sad
| studentai =
as
| žinomas =
d
| apdovanojimai = [[1997]] m. [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]]
as
| parašas =
da
| pastabos =
sd
}}
asd
asd
sa
d
as
asdadadadad
'''Juozas Lukša-Daumantas''' ([[slapyvardžiai]]: ''Juozas Lukša-Vytis'', ''Skirmantas'', ''Kazimieras'', ''Araminas'', ''Kęstutis'', ''Skrajūnas'', Miškinis, ''Daumantas'', ''S. Mykolaitis'', [[1921]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[Juodbūdis|Juodbūdyje]], [[Marijampolės apskritis]] – [[1951]] m. [[rugsėjo 4]] d. [[Kauno rajonas]]) – Lietuvos rezistentas.
a
sd
== Biografija ==
as
Gimė ūkininkų Simano Lukšos (1864–1947) ir Onos Vilkaitės-Lukšienės (1886–1960) šeimoje. Šeima turėjo 33 ha dirbamos žemės. Simanui tai buvo antroji santuoka – pirmoji žmona pasiligojusi mirė per Pirmąjį pasaulinį karą. Iš pirmos santuokos turėjo dvi dukteris Mariją ir Angelę bei sūnų Vincą. Antrąkart tuokėsi 59-erių. Su antrąja žmona susilaukė Jurgio (1920–1947), Juozo (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947).<ref>[http://alkas.lt/2012/09/27/e-merkyte-keturi-sunus-isejo-i-miska/ E.Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…]</ref>
das
d
Juozas kartu su broliu Jurgiu mokėsi Mozūriškių mokykloje, vėliau Veiverių keturklasėje. [[1940]] m. baigė [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ gimnaziją]], [[Kauno universitetas|Kauno universitete]] Statybos fakultete studijavo architektūrą, tačiau studijų nebaigė. Būdamas gimnazistu priklausė [[ateitininkai|ateitininkų]] organizacijai, per pirmąją sovietų okupaciją – [[LAF|Lietuvos aktyvistų frontui]]. [[1941]] m. buvo kalinamas [[Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]], į laisvę išėjo tiktai [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] prasidėjus.
[[Vaizdas:Lukša–Daumantas, paminklas prie Pažėrų.JPG|miniatiūra|200px|left|Memorialinis kryžius žūties vietoje Kauno raj.]]
[[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] okupavus Lietuvą, dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš vokiečius. Grįžus sovietams, priklausė pogrindžio [[Lietuvos išlaisvinimo taryba]]i, o ją sunaikinus, buvo [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininkas.
[[1945]]–[[1946]] m. studijavo [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės institute]]<ref>https://www.facebook.com/lietuvosliteraturosirmenoarchyvas/photos/a.1711541852430930/2225115301073580/?type=3&theater</ref>. Prasidėjus Lietuvos partizanų sąjūdžio areštams, [[1946]] m. išėjo partizanauti, buvo paskirtas [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]] [[Geležinio Vilko rinktinė]]s spaudos skyriaus viršininku, rezistencinių laikraščio „[[Laisvės žvalgas]]“ ir „[[Kovos keliu]]“ organizatorius ir redaktorius. {{šaltinis|{{ŽE|305}}}} Dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. Nuo [[1947]] m. vadovavo [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse veikusiai partizanų Tauro apygardos Birutės rinktinei.
Kartu partizanauti išėjo ir J. Lukšos broliai – Jurgis, slapyvardžiu Piršlys (žuvo 1947 m.), Antanas, slapyvardžiu Arūnas (mirė sava mirtimi 2016 m.), ir Stasys, slapyvardžiu Juodvarnis (žuvo 1947 m.) Brolis Antanas Lukša buvo paimtas gyvas, tardytas ir ištremtas į Sibirą. Taip pat į Sibirą ištremtas vyriausias brolis Vincas Lukša už partizanų šelpimą.
Juozas Lukša-Daumantas partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą. [[1949]] m. gavo specialius įgaliojimus atstovauti įkurtam [[LLKS|Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui]] užsienyje.
[[1948]] m. vasarą [[Paryžius|Paryžiuje]] susipažino su gydytoja [[Nijolė Virginija Bražėnaitė|Nijole Bražėnaite]]. Užsimezgė draugystė, kuri [[1950]] m. [[liepos 23]] d. baigėsi vestuvėmis. Porą [[Tiubingenas|Tiubingene]] sutuokė prelatas [[Mykolas Krupavičius]].<ref>[https://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/nbrazenaite-i-lietuva-zvelgiu-juozo-akimis.d?id=13703263 N.Bražėnaitė: "Į Lietuvą žvelgiu Juozo akimis"]. [[delfi.lt]]</ref>
1950 m. rudenį grįžo į Lietuvą, paskirtas Ginkluotųjų pajėgų štabo [[žvalgyba|žvalgybos]] skyriaus viršininku. 1950 m. jam suteiktas Laisvės kovos karžygio garbės vardas, taip pat apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. [[1951]] m. suteiktas partizanų [[majoras|majoro]] laipsnis. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento (Kukausko) išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties [[Pabartupis|Pabartupio]] kaimu.
[[1998]] m. partizano žūties vietoje ties [[Pažėrai]]s (Kauno raj.) pastatytas skulptūrinis Vyčio kryžius (skulp. [[Juozas Šlivinskas]]). [[2008]] m. [[vasario 13]] d. žūties vieta paskelbta kultūros paminklu.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315096</ref>
Apie J. Lukšą yra sukurta keletas dokumentinių ir meninių filmų. 2004 m. pasirodė [[Jonas Vaitkus|Jono Vaitkaus]] režisuota istorinė drama ''[[Vienui vieni]]'', kovotojas taip pat minimas V. V. Landsbergio filme „[[Partizano žmona]]“, [[Jonas Ohmanas|J. Ohmano]] „[[Nematomas frontas]]“.
== Bibliografija ==
* ''Partizanai už geležinės uždangos'', apie [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanus]], Čikaga, [[1950]] m.,<ref>Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė. ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo''. – Kaunas: Kraštotvarka, 1999. – ISBN 9986-892-34-1 – p. 133</ref> 2-as leidimas, Čikaga, [[1962]] m., 3-as pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, [[1990]] m.
* ''Fighters For Freedom. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R.'', (Partizanai), [[anglų kalba]], [[1975]] m.<ref>{{cite web|url=http://www.partizanai.org/failai/html/fighters-for-freedom.htm|title=Fighters for Freedom. Lithuanian partisans versus the U.S.S.R.|author=Juozas Daumantas|accessdate=13 May 2018}}</ref>
* ''Laiškai mylimosioms'', Čikaga, [[1993]] m., 2-as leidimas, Kaunas, [[1994]] m.
* ''Skogsbröder'' (Miško broliai), [[švedų kalba]], Stokholmas, [[2005]] m.<ref>[http://www.luksosg.garliava.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=134:partizanai-u-geleins-udangos&catid=39:jld-galery&Itemid=193 Partizanai už geležinės uždangos. Garliavos Juozo Lukšos gimnazija]</ref>
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
{{Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius}}
{{DEFAULTSORT:Lukša-Daumantas, Juozas}}
[[Kategorija:Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus kavalieriai]]
[[Kategorija:Lietuvos majorai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos rezistentai]]
[[Kategorija:Ateitininkai]]
| 