Dalmatija (Romos provincija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Romos valstybė ėmė domėtis regionu iškart, kai III a. pr. m. e. Romos ekonominė ir politinė ekspansija. Čia Roma susidūrė su Ilyrijos karalyste ir dalmatų gentimis.<ref>''Illyricum (Dalmatia)''. In: Matthew Bunson. Encyclopedia of the Roman Empire. Facts on File, (2002). P.175</ref> Dalmatija nuo IV a. pr.m.e. buvo šiaurinė Ilyrijos karalystės dalis.<ref>Thomas Kelly Cheyne y John Sutherland, ''BlackEncyclopaedia Biblica: A Critical Dictionary''(1902)</ref> Po Ilyrijos karų (228–227 ir 219 m. pr. m. e.), kuriuos sukėlė dalmatų piratavimas, [[Romos respublika]] apie 168 m.pr.m.e. į pietus nuo [[Neretva|Neretvos]] upės sukūrė savo protektoratą. Šiauriau Neretvos esanti teritorija į protektoratą palaipsniui įjungta vėliau, o 32-37 m. pr. m. e. įkurta Romos provincija [[Ilyrija (Romos provincija)|Ilyrija]]. 6-9 m. e. m. dalmatai prisijungė prie ilyrų sukilimo Panonijoje, tačiau 10 m.e.m. sukilimas buvo numalšintas. Tais pačiais 10 ar 20 m. e. m. imperatorius Augustas Ilyriją padalino į Aukštutinę ir Žemutinę Ilyriją (Illyricum superius ir Illyricum inferius) provincijas. Pirmoji ilgainiui imta vadinti Dalmatija, o antroji - [[Panonija]].

Čia gimė Romos imperatorius [[Diokletianas]]<ref>''Diocletian''. In: Britannica Consice Encyclopedia, (2006). pP.549, ISBN 978-1-59339-492-9.</ref>, kuris Salonoje pastatė jo vardu vadinamus rūmus.<ref>[http://www.megalithic.co.uk/article.php?sid=17691 C.Michael Hogan, «Diocletian’s Palace», The Megalithic Portal, Andy Burnham ed., Oct 6, 2007]</ref>

Diokletiano administracinių reformų metu III a. pabaigoje nuo Dalmatijos buvo atskirta piečiausia dalis su Scodra ir prijungta prie naujos provincijos [[Praevalitana|Praeavlitanos]]. Dalmatija tapo didesnės [[Panonijos diecezija|Panonijos diecezijos]] dalimi.<ref>''Diocese''. In: Matthew Bunson. Encyclopedia of the Roman Empire. Facts on File, (2002). P.175 .</ref> 395 m. padalinus imperiją Dalmatija priskirta Vakarų Romos imperijai. Jos rytinė siena sutapo su Rytų ir Vakarų Romos imperijų riba.

Pagal istoriką Teodorą Momzeną ("Romos imperijos provincijos"), visa Dalmatija buvo visiškai romanizuota iki IV a. pabaigos. Archeologinių duomenų analizė rodo, kad romanizavimo procesas vyko palaispsniui ir netolygiai. Jei miestai tiek pakrantėje, tiek provincijos viduje buvo visiškai romanizuoti, kaimiškose vietovėse situacija buvo kitokia. Nors ilyrus veikė stiprus akultūracijos procesas, tačiau jie tebekalbėjo savo kalba, garbino savo dievus, laikėsi senųjų tradicijų, išlaikė savo politinę-socialinę gentinę struktūrą, kuri tik iš dalies prisitaikė prie Romos administracinės ir politinės sistemos.<ref>A. Stipčević, Iliri,(1989). Školska knjiga Zagreb, 1974, pP.49. 70</ref>

475 m. [[romulas Augustulas|Romulo Augustulo]] tėvo Oresto nuverstas [[Julijus Nepotas]] pabėgo į Dalmatiją. Čia jis skelbėsi tebesąs teisėtu Vakarų Romos imperijos imperatoriumi ir šias jo pretenzijas palaikė Rytų Romos imperijos valdovas Zenonas. Po Julijaus Nepoto mirties (480 m.) 482 m. Dalmatiją užėmė [[Odoakras]]<ref>''Odoacer''. In: Britannica Consice Encyclopedia, (2006). pP.1412, ISBN 978-1-59339-492-9.</ref><ref>''Odoacer''. In: Matthew Bunson. Encyclopedia of the Roman Empire. Facts on File, (2002). P.398.</ref>. Odoakrą nugalėjęs osrtogotų valdovas [[Teodorikas]] (valdė 493-526 m.) užėmė ir Dalmatiją, kurioje įkūrė stiprią gotų įgulą.<ref>''Goths''. In: Paul K. Davis and Allen Lee Hamilton (ed.2006) Encyclopedia of Warrior Peoples and Fighting Groups. Millerton: Grey House Publishing, 2006. P.111. ISBN 1-59237-116-7</ref> 535 m. [[Justinianas I]] prijungė Dalmatiją prie [[Bizantija|Bizantijos]].

==NuorodosIšnašos==

{{Išnašos|2}}