Bolgarų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
== Sąsajos ==
 
Nėra aiškiai nusistovėjusios tiurkų kalbų klasifikacijos, dėl to ir bolgarų kalbos klasifikacija skiriasi.<ref name=vle/> Dažniausiai bolgarų vartota kalba priskiriama [[Tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] ''Lir'' atšakai, vadinama [[Ogūrų kalbos|ogūrų–tiurkų]], ''Lir''-tiurkų, arba tiesiog bulgarų tiurkų, priešingai nei ''Shaz'' tipo bendroji tiurkų kalba (''Common Turkic''). ''Lir'' atšakai būdingi garsų atitikmenys, tokie kaip ogūrų /r/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba ''Shaz''-tiurkų) /z/ , ogūrų /l/ ir bendrosios tiurkų kalbos (arba ''Shaz''-tiurkų) /š/.<ref name="brit"/><ref name=marc/><ref name=johanson>Johanson, Lars. 1998. "The history of Turkic." In: Johanson, Lars & Éva Agnes Csató (ed.). 1998. ''The Turkic languages''. London: Routledge, pp. 81-125.{{cite web |url=http://www.turkiclanguages.com/www/classification.html |title=Archived copy |accessdate=2007-09-05 |url-status= |archiveurl=https://web.archive.org/web/20110408063746/http://www.turkiclanguages.com/www/classification.html |archivedate=2011-04-08 }}; Johanson, Lars. 2007. Chuvash. ''Encyclopedia of Language and Linguistics''. Oxford: Elsevier.</ref> KaipKitose teigėklasifikacijose [[Istakhri|Al-Istakhri]],skiriami „''chazarų5 kalbaar skiriasi6 nuotiurkų turkųkalbų pogrupiai ir persųbolgarų kalba priskiriama ogūzų arba vakarų ogūzų kalbų, taippogrupiui.

X pata. žmonijosarabų (betistorikai kuri)nurodė, kad bolgarų kalba neturiyra niekopanaši bendraį suchazarų ja,kalbą. oKaip bulgarųteigė [[Istakhri|Al-Istakhri]], „''Bolgarų kalba yra tokia kaip chazarų kalba, bet burtasai turi kitą kalbą''“.<ref>Al-IstakhriKevin translationAlan by Zahoder BBrook. N[https://books.google.lt/books?id=hEuIveNl9kcC&pg=PA66&d#v=onepage&q&f=false "CaspianThe codeJews of the information about Eastern EuropeKhazaria]. GorganRowman and& VolgaLittlefield area in 9-11 cc"Publishers, Oriental2006. Literature,P.66. Moscow, 1962, p.ISBN 2381442203021</ref> Manoma, kad vienintelė šiai kalbinei grupei priklausanti išlikusi kalba yra [[čiuvašų kalba|čiuvašų]]. [[Omeljan Pritsak|Omeljanas Pricakas]] savo žymiajame tyrime „The Hunnic Language of the Attila Clan“ (1982) padarė išvadą, kad bulgarų kalba kilusi iš [[Hunų kalba|hunų kalbų]] šeimos, kaip jis vadina [[Ogūrų kalbos|ogūrų kalbas]].<ref>The Turks: Early ages, Vol. 1 , Cem Oğuz, {{ISBN|9756782552}}, Autor Murat Ocak, Redactors: Hasan Celāl Güzel, Cem Oğuz, Osman Karatay, Publisher: Yeni Türkiye, 2002, p. 535.</ref> Anot tyrėjos Antoanetos Granberg, „''hunų-bulgarų kalba susiformavo ties šiaurine ir vakarine Kinijos sienomis III–V a. pr. m. e''.“<ref>The Hunno-Bulgar language, Antoaneta Granberg, {{cite web |url=http://www.centralasien.dk/joomla/images/journal/DSCA2008.pdf |title=Archived copy |accessdate=2015-11-20 |url-status= |archiveurl=https://web.archive.org/web/20151120184254/http://www.centralasien.dk/joomla/images/journal/DSCA2008.pdf |archivedate=2015-11-20 }}
</ref> Bažnytinės slavų kalbos skolinių analizė rodo tiesioginę įvairių kalbų šeimų įtaką: tiurkų, mongolų, kinų ir iranėnų.