Juodkalnija ribojasi su [[Serbija]] ir [[Kosovas|Kosovu]] rytuose, [[Bosnija ir Hercegovina]] šiaurės vakaruose, [[Kroatija]] vakaruose ir [[Albanija]] pietuose. Sostinė ir didžiausias miestas - [[Podgorica]]. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė - [[Cetinė]].
Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės JuokalnijosJuodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: [[Duklia]], daugmaž pietinėje pusėje; [[Travunija]] vakaruose; [[Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai)|Raška]] šiaurėje.<ref name=Luscombe>{{cite book |author1=David Luscombe |author2=Jonathan Riley-Smith |title=The New Cambridge Medieval History: Volume 4, c. 1024-c. 1198|url=https://books.google.com/books?id=cUl53tLtFukC&pg=PA267|date= 2004|publisher=[[Cambridge University Press]] | pages=266–|isbn=9780521414111 }}</ref><ref name=Sedlar>{{cite book |author1=Jean W Sedlar |title=East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500 |url=https://books.google.com/?id=4NYTCgAAQBAJ&lpg=PP1&dq=East%20Central%20Europe%20in%20the%20Middle%20Ages%2C%201000-1500&pg=PA32 |publisher=[[University of Washington Press]] |pages=21–|isbn=9780295800646 |date=2013 }}</ref><ref>{{cite book |author1=John Van Antwerp Fine |title=he early medieval Balkans: a critical survey from the sixth to the late twelfth century |url=https://books.google.com/?id=RSNpAAAAMAAJ&q=raska+duklja+serbian+principality&dq=raska+duklja+serbian+principality |publisher=[[University of Michigan Press]] |pages=194|isbn=9780472100255 |year=1983 }}</ref> 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV-XV a. iškilo nepriklasuoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356-1421 m. valdė [[Balšičiai|Balšičių dinastija]], o 1431-1498 m. - Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės ''de facto'' pripažino [[Berlyno kongresas|Berlyno kongrese]] 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė [[Serbija ir Juodkalnija|Federacinę Jugoslavijos Respubliką]], kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
Nuo 1990 m. Juodkalnijoje valdė Demokratinė socialistų partija kartu su mažesnėmis koalicinėmis partijomis. [[Pasaulio bankas]] šalį priskiria aukšesnių vidutinių pajamų šalimi, Juodkalnija yra JT, [[NATO]], Pasaulio prekybos organizacijos, [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir Centrinės Europos Laisvosios Prekybos sutarties narė. Juodkalnija yra Viduržemio jūros valstybių sąjungos narė įkūrėja. Nuo 2010 m. turi oficialų Europos Sąjungos šalies-kandidatės statusą.<ref>[http://ria.ru/world/20120629/688074170.html Евросоюз одобрили начало переговоров о вступлении Черногории в ЕС]</ref> Nuo 2017 m. - NATO narė. Kaip valiutą naudoją eurą, nors formaliai eurozonai nepriklauso.
