Nuodingieji augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S interwiki |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 10:
Tų pačių medžiagų tam tikros dozės gali turėti gana skirtingą poveikį. Vienu atveju jos gali būti kaip nuodas, kitu - kaip svarbus vaistas. Be to, nuodingųjų medžiagų susikaupimo dinamika priklauso nuo ekologinių, meteorologinių sąlygų, nuo augalo išsivystymo fazės. Nustatyta, kad ta pati augalų rūšis, auganti vienose sąlygose, sukaupia daugiau veikliųjų medžiagų, kitose - žymiai mažiau. Dėl šios priežasties augalų toksiškumas taip pat yra nevienodas. Be to, labai nevienodai toksiškų medžiagų susikaupia vienų augalų [[pumpuras|pumpurų]] mezgimo, kituose žydėjimo, trečiuose - [[vaisius|vaisių]] nokimo metu. Džiūstant augalui kai kurios nuodingos medžiagos tampa neveiklios. Į šieną patekęs [[vėdrynas]] iš pradžių yra toksiškas, bet šienui džiūstant pasidaro nebekenskmingas gyvuliams.
Įvairūs gyvūnai gana nevienodai reaguoja į nuodingų augalų poveikį. [[
Nuodingieji augalai svarbūs ir kaip žaliava [[farmacija|farmacijos]] pramonei. Iš kai kurių gaminami gydomieji preparatai ([[vaistai]]).
|