Heraklio žygdarbiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 84.240.49.79 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
'''Heraklio žygdarbiai''' – dvylika [[Dzeusas|Dzeuso]] sūnaus [[Heraklis|Heraklio]] atliktų žygdarbių, siekiant tapti nemirtingu.
[[Pitija|Pitijos]] lūpomis Lėtonės sūnus išpranašavo Herakliui, jog jis taps nemirtingu, jei atliks [[Euristėjas|Euristėjo]] įsakymu dvylika žygdarbių. Heraklis nuvyko pas Euristėją – [[Mikėnai|Mikėnų]] karalių – tarnauti ir turėjo atlikti 12 žygdarbių.
=== Pirmas žygdarbis – Nemėjos liūtas ===
[[Euristėjas]] liepė Herakliui užmušti [[Nemėjos liūtas|Nemėjos liūtą]] ir atnešti jo [[kailis|kailį]]. Heraklis iškeliavo. [[Nemėja|Nemėjoje]] jis patykojo liūtą ir tiksliai iššovė [[strėlė|strėlę]], tačiau ši pabaisos nesužeidė. Tada ėmė vytis žvėrį su [[kuoka]], bet liūtas pasislėpė oloje su dviem angom. Vieną angą Heraklis užvertė, o pro kitą įlindo į olą, čiupo liūtą už gerklės ir pasmaugė (pagal kitą versiją sukišęs ranką liūtui į nasrus uždusino). Jis užsimetė liūtą ant nugaros ir po kurio laiko sugrįžo į [[Mikėnai|Mikėnus]]. Heraklis praleido ilgas valandas mėgindamas nudirti Nemėjos liūto kailį, tačiau jam vis nepavykdavo ir jau buvo bemanąs, kad jam nepavyks atlikti pirmosios užduoties. Tačiau pasirodė deivė [[Atėnė]], užsimaskavusi sene, ir padėjo jam suprasti, kad vienintelis įnagis, kuriuo galima nudirti liūto kailį, yra jo paties [[nagai]]. Padedamas dievų Heraklis įvykdė pirmąjį žygdarbį. Nuo tol Heraklis dėvėjo neįveikiamą Nemėjos liūto kailį kaip [[šarvai|šarvus]]. Karalius Euristėjas taip išsigando Heraklio išvaizdos, kad kitas užduotis jam skyrė per pasiuntinį, o pats Herakliui atvykus slėpėsi bronziniame inde.
=== Antras žygdarbis – Lernos hidra ===
Euristėjo pasiuntinys liepė Herakliui užmušti [[Lernos hidra|Lernos hidrą]]. Ši pabaisa gyveno Lernos [[pelkė]]je, o išlindusi iš pelkės nuniokodavo apylinkes. [[Lernos hidra]] turėjo devynias galvas, iš kurių aštuonios buvo mirtingos, o vidurinė galva, devintoji – nemirtinga. Heraklis sėdo į [[kovos vežimas|kovos vežimą]] ir kartu su giminaičiu [[Jolajas|Jolaju]] išvažiavo. Suradęs hidros urvą, ugnies strėlėmis privertė hidrą išlįsti ir puolė ją su kuoka. Kad ir kiek besistengė, bet jam nepavyko įveikti hidros. Kai tik numušdavo vieną galvą, tuoj vietoj jos atsirasdavo dvi galvos. Hidrai padėti atropojo milžiniškas vėžlys. Heraklis įveikė vėžlį. Tada pasikvietė į pagalbą [[Jolajas|Jolają]]. Jolajas padegė mišką ir nuodėguliais uždegino hidrai tas vietas, kur galvos buvo numuštos. Taip galvos nebegalėjo ataugti. Liko tik nemirtingoji galva, kurią Heraklis numušė ir užkasė bei užritino ant tos vietos uolą. Hidrą sukapojo, suvilgė jos [[tulžis|tulžyje]] (kai kur nurodoma, kad suvilgė hidros kraujyje) savo strėles. Nuo to laiko kiekvienas Heraklio šūvis darė neišgydomas žaizdas.
=== Trečias žygdarbis – Kerinėjos danielius ===
Heraklis turėjo pagauti [[Kerinėjos danielius|Kerinėjos auksaragį danielių]] ir gyvą atvesti į Mikėnus. (Kai kur nurodoma, kad pagauti Kerinėjos danielių, tai ketvirtas žygdarbis, o trečias žygdarbis – išgaudyti Stimfalo variakojus paukščius) Arkadijoje gyveno danielius, kurį deivė [[Artemidė]] atsiuntė žmonėms nubausti – šis niokodavo žmonių laukus. Tas danielius buvo neapsakomo grožio: auksiniais ragais, [[Varis|varinėmis]] kojomis. Jis tarytum vėjas lakstė laukais ir slėniais. Heraklis vaikėsi danielių ištisus metus. Net ir po tokių gaudynių gyvulys nepavargo. Heraklis, netekęs vilties paėmė savo taikliąją strėlę ir lengvai sužeidė danielių į koją, užsivertė gyvulį ant pečių ir patraukė į Mikėnus. Pakeliui deivė [[Artemidė]] norėjo atimti danielių, kuris buvo jos šventas gyvūnas. Heraklis pradėjo teisintis, jog ne savo noru šį šventą gyvūną persekiojo. Atlėgo Artemidė ir leido gyvą danielių nugabenti į Mikėnus.
=== Ketvirtas žygdarbis – Erimanto šernas ===
Euristėjas įsakė atnešti gyvą [[Erimanto šernas|Erimanto šerną]]. (Kitur šis žygdarbis yra penktas). [[Šernas]] niokojo Psofidės apylinkes. Pakeliui Heraklis svečiavosi pas kentaurą [[Folas|Folą]]. Jie vaišinosi, o kai sumanė išgerti [[vynas|vyno]], jį užuodę susirinko kiti [[kentaurai]], kadangi jie supyko ant Folo, kuris vynu, priklausančiu ir kitiems kentaurams, vaišino svečią. Kentaurai užpuolė Folą ir Heraklį. Heraklis juos išvaikė, mėtydamas į juos rūkstančius nuodėgulius. Kentaurai rado prieglobstį [[Cheironas|Cheirono]] namuose. Paskui juos į Cheirono būstą nuskubėjo ir Heraklis. Ten Heraklis sužeidė nemirtingąjį Cheironą – savo bičiulį strėle, suvilgyta hidros tulžimi. Neišgydoma žaizda ir nepakeliamas skausmas kankino Cheironą, ir šis troško mirties. Mirti galėjo tada, kai Dzeusas iškvietė iš požemio pasaulio [[Prometėjas|Prometėją]], o jo vieton pasiuntė Cheironą. Kiti kentaurai išsilakstė. Heraklis grįžo pas Folą. Šis, apžiūrinėdamas strėlę, netyčia susižeidė ir mirė. Heraklis jį palaidojo ir iškeliavo. Baisiu triukšmu jis išgąsdino Erimanto šerną, užvijo jį ant sniego ir vaikė, kol šis nukeipo. Tada Heraklis pasiėmė šerną ir nugabeno į Mikėnus.
=== Penktas žygdarbis – Augėjo tvartai ===
Herakliui reikėjo per dieną išmėžti Augėjo tvartus. (Kitur tai šeštas žygdarbis). Augėjo galvijų bandos buvo didžiulės. Jis turėjo 300 [[jautis|jaučių]] baltomis kaip sniegas kojomis, 200 jaučių, žalų kaip Sidono [[purpuras]], 12 baltų tarytum gulbės, skirtų dievui [[Helijas|Helijui]], ir vieną jautį, kuris buvo nepaprastai gražus ir švytėjo tarsi žvaigždė. Heraklis pasisiūlė Augėjui per vieną dieną išmėžti visus jo tvartus, jei šis jam atiduos dešimtadalį galvijų. [[Augėjas]] sutiko, nes netikėjo, jog tokį darbą įmanoma atlikti per vieną dieną. Heraklis sugriovė sieną, kuri iš dviejų pusių juosė tvartus ir atvedė [[Alfėjas|Alfėjo]] ir [[Penėjas|Penėjo]] upių vandenis, o vandens srovė išplovė Augėjo tvartus. Heraklis vėl sumūrijo sienas ir už darbą norėjo gauti atlyginimą iš Augėjo, bet šis nesumokėjo. Po kelerių metų Heraklis jam baisiai atkeršijo už netesėtą žodį.
=== Šeštas žygdarbis – Stimfalo paukščiai ===
Heraklis turėjo išmušti variasnapius, variakojus [[Stimfalo paukščiai|paukščius Stimfalo pelkėse]]. (Kitur tai trečias žygdarbis). Šitie paukščiai [[Arkadija|Arkadijos]] apylinkes pavertė beveik dykuma. Jie puldavo žmones, gyvulius, sudraskydavo juos variniais nagais bei snapais, o pakilę į orą, jie galėjo mėtyti žemyn į užpuoliką savo plunksnas kaip strėles. Jam padėjo [[Atėnė]], davusi Herakliui dvi varines tarškynes. Su jomis Heraklis, užkopęs ant kalvos, kur suko lizdus baisūs paukščiai, sukėlė baisų triukšmą – paukščiai išsigando. Kai jie pakilo, į žemę tarsi lietus pasipylė jų aštrios plunksnos, bet nekliudė ant kalvos stovėjusio Heraklio. Heraklis į juos laidė mirtį nešančias strėles. Iš baimės paukščiai pakilo virš debesų ir išskrido toli. Daugiau jie negrįžo į šias apylinkes.
=== Septintas žygdarbis – Kretos jautis ===
Dabar Herakliui buvo liepta atvesti į Mikėnus [[Kreta|Kretos]] jautį, kurį buvo pasiuntęs [[Poseidonas]]. Herakliui teko išvykti į Kretos salą. Jautį Kretos salos karaliui buvo atsiuntęs Poseidonas, o [[Minas (graikų mitologija)|Minas]] turėjo jautį paaukoti Euristėjui. Tačiau jis nepanoro tokį gražų gyvulį aukoti ir tam parinko kitą jautį. Už nepaklusnumą ir godumą Poseidonas nubaudė Kretos karalių Miną, užleisdamas jaučiui pasiutimą. Po visą salą lakstė jautis, naikindamas savo kelyje visa, kas gyva. Heraklis atėjo pas Miną prašyti, kad šis duotų jam vestis jautį. Minas leido, ir Heraklis sučiupo jautį ir jį sutramdė. Jis atsisėdo ant plačios jaučio nugaros ir perplaukė vandenis. Parvedė jautį į Mikėnus, parodė Euristėjui ir tuoj pat paleido laisvėn, nes Euristėjas pabūgo laikyti Poseidono jautį savo bandoje.
=== Aštuntas žygdarbis – Diomedo arkliai ===
Heraklis turėjo atvesti Euristėjui arklius – žmogėdras (žr. [[Diomedo arkliai]]), kuriuos augino [[Trakija|Trakijos]] karalius [[Diomedas]]. Karalius Diomedas laikė arklius, prikaustytus geležinėmis grandinėmis prie gardų, nes jokie pančiai negalėjo jų sulaikyti. Karalius šėrė žirgus žmonių mėsa. Toks buvo visų svetimšalių, patekusių į miestą, likimas. Pas Trakijos karalių ir atvyko Heraklis su savo palydovais. Jis pagrobė Diomedo žirgus ir nuvedė į laivą. Netoli jūros prisivijo Diomedas, kur jį ir įveikė Heraklis su savo palydovais. Jis pargabeno arklius Euristėjui, šis juos paleido į laisvę, o laukiniai žvėrys arklius sudraskė [[Olimpas|Olimpo]] šlaituose.
=== Devintas žygdarbis – Hipolitės juosta ===
Heraklis turėjo parnešti [[amazonės|amazonių]] karalienės [[Hipolitė]]s [[Hipolitės juosta|juostą]], nes Euristėjo duktė labai norėjo ją turėti. Tą juostą karalienė buvo gavusi iš karo dievo [[Arėjas|Arėjo]]. Amazonių gentis gyveno [[Skitija|Skitijoje]]. Heraklis išplaukė laivu su keliais draugais į [[Skitija|Skitiją]]. Deivė [[Hera]], nemėgusi Heraklio, pasivertė amazone ir paleido gandą, kad svetimšalių tikslas – pagrobti karalienę ir atiduoti [[vergija|vergijon]]. Prasidėjo kova. Heraklis nužudė karalienę bei pasiėmė juostą ir, šiek tiek užtrukęs [[Troja|Trojoje]], grįžo pas Euristėją ir atidavė juostą.
=== Dešimtas žygdarbis – Geriono karvės ===
Heraklis privalėjo parvaryti [[Gerionas|Geriono]] purpurines karves. Pats Gerionas buvo [[milžinas]] su trim liemenimis. Jis gyveno Eritrėjos saloje. Karves saugojo dvigalvis šuo Ortas, o ganė piemuo [[Euritionas]]. Heraklis atplaukė į salą, susirado nakvynę Abo kalne. Šuo [[Ortas]] jį pamatė ir pradėjo loti. Heraklis kuoka užmušė šunį, susidorojo su piemeniu ir nusivarė bandą. Gerionas, tai sužinojęs, atsivijo Heraklį, bet neišvengė jo strėlės. Buvo daug kliūčių kelyje, ir vėl klastingoji Hera pasistengė pakenkti, užleisdama bandai pasiutimą. Heraklis vos galėjo suvaldyti bandą. Pagaliau jis atvedė bandą Euristėjui, o šis paaukojo ją Herai.
=== Vienuoliktas žygdarbis – Hesperidžių obuoliai ===
Heraklis privalėjo atnešti Euristėjui tris aukso obuolius iš [[Hesperidės|hesperidžių]] sodo. (Kitur tai dvyliktas žygdarbis) Kažkada auksinę obelį [[Gaja]] buvo padovanojusi Herai vestuvių proga. Hera patikėjo obuolius saugoti keturioms hesperidėms: [[Eglė (mitologija)|Eglei]], [[Eritėja]]i, [[Hesperija (mitologija)|Hesperijai]] ir [[Aretuzė|Aretuzei]]. Jos pasodino obuolius savo sode, o iš jų išaugo nuostabūs medžiai. Medžius saugojo šimtagalvis slibinas. Sunku buvo rasti hesperidžių sodą, esantį žemės pakraštyje. Bet Heraklis, [[nimfa|nimfų]] patarimu, sužinojo kelią iš [[Nerėjas|Nerėjo]]. Daug sunkumų teko jam įveikti, kol jis pasiekė [[hiperborėjai|hiperborėjų]] žemę: jis turėjo nugalėti [[Libija|Libijos]] karalių [[Artėjas|Artėją]], pereiti [[Egiptas|Egiptą]], kur vos nebuvo paaukotas Dzeusui, pabuvoti [[Kaukazas|Kaukaze]], kur sutiko nubaustąjį Prometėją ir jį išvadavo. O [[Prometėjas]] jam davė gerų patarimų, kaip gauti obuolius. Heraklis paprašė hesperidžių tėvo Atlanto nuraškyti obuolius ir atnešti. Kol [[Atlantas (mitologija)|Atlantas]] skynė obuolius, Heraklis jį pavadavo ir ant savo pečių laikė dangaus skliautą. O Atlantas ir neketino vėl užsikrauti seną naštą. Tada Heraklis [[Prometėjas|Prometėjo]] patarimu paprašė Atlantą palaikyti skliautą, kol jis pasidarys pagalvę iš plaušų ir užsidės ant galvos, kad galėtų užsivožti dangaus skliautą. [[Atlantas (mitologija)|Atlantas]] nebuvo gudrus ir su tuo sutiko, o atgavęs laisvę Heraklis, nuėjo savo keliu. Euristėjas padovanojo obuolius Herakliui, o Heraklis padovanojo obuolius Atėnei. Atėnė grąžino obuolius hesperidėms.
=== Dvyliktas žygdarbis – Cerberis ===
Heraklis privalėjo atvesti trigalvį šunį [[Cerberis|Cerberį]] iš požemio pasaulio. (Kitur tai vienuoliktas žygdarbis). Jis nusileido į [[Hadas|Hado]] karalystę. Heraklį pamatę mirusiųjų [[vėlės]] išsilakstė. Jis sutiko prie angos į požemio pasaulį savo draugus [[Tesėjas|Tesėją]] ir [[Piritojas|Piritoją]], kurie buvo Hado belaisviais. Herakliui buvo lemta išvaduoti tik [[Tesėjas|Tesėją]]. Jam dar teko susigrumti su požemio pasaulio piemeniu. Pagaliau laimingai nusileido į požemį, kur paprašė Hadą atiduoti [[Cerberis|Cerberį]]. [[Hadas]] sutiko. Kai kuriose versijose Heraklis buvo priverstas pašauti Hadą strėle. Heraklis rado šunį prie vartų. Jis griebė Cerberį už gerklės ir išsinešė (ar išsitempė). Tempdamas šunį iš Hado (vietos), jis praėjo didelį urvą [[Acherusija|Acherusiją]]. Heraklis parodė Cerberį [[Euristėjas|Euristėjui]] ir po to jį sugrąžino į senąją vietą.
Atlikus dvyliktą žygdarbį, Heraklio tarnyba pas Euristėją baigėsi.
{{Graikų mitologija2|Graikų didvyriai}}
{{Commons|Category:Twelve Labours}}
| |||