Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vilnius, náměstí v centru města.jpg|thumb|Vokiečių gatvė Lietuvos sostinėje [[Vilnius|Vilniuje]] ({{de|deutsche Straße}}, {{yi|Deitsche Straße}})]]
'''Lietuvos vokiečiai''' ({{de|Litauendeutsche}}) – [[Lietuva|Lietuvos]] tautinė mažuma (neskaitant [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] vokiečių ir [[Klaipėdiškiai|klaipėdiškių]]), kuri jau šimtmečius gyvena Lietuvos teritorijoje ir sudaro nedidelę dalį šalies gyventojų. Pagal [[2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] 3235 gyventojai nurodė, kad yra [[vokiečiai]]. Vokiečių mažuma Lietuvoje niekada nebuvo priskiriama [[Baltvokiečiai|Baltvokiečiams]]. Lietuvos vokiečių kėlimosi istorija buvo visai kita, nei baltvokiečių, kurie kėlėsi į [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]]. Lietuvos vokiečiai neužėmė svarbios istorinės, politinės ar kultūrinės vietos šalyje.
Pirmieji vokiečiai į viduramžių Lietuvą atsikraustė ne kaip užkariautojai (kaip Latvijoje ar Estijoje), o buvo pakviesti lietuvių [[Didysis kunigaikštis|kunigaikščių]]. Vokiečius į Lietuvą ypač kvietė [[Mindaugas]] ir [[Gediminas]]. Tuo metu jie kėlėsi tik į [[Vilnius|Vilnių]], [[Trakai|Trakus]] ir [[Kaunas|Kauną]]. Tuometiniai vokiečiai prisidėjo prie miestų plėtimo, ypač [[Gotika|gotikiniais statiniais]]. [[1440]] m. Kaune, dabartiniame [[Perkūno namas|Perkūno name]], buvo įkurta [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. [[XVI a.]] pradėjus sklisti [[reformacija]]i [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]], į [[LDK]] protestantus vokiečius pradėjo kviesti LDK [[Magnatas|magnatai]], kurie juos apgyvendino savo valdose. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] [[XVIII a.]] didžioji dabartinės Lietuvos dalis atiteko [[Rusijos imperija]]i. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] [[1897]] m. vokiečiai sudarė 1,4 % gyventojų.
Didžiąją dalį Lietuvos vokiečių sudarė [[XIX a.]] iš [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] pasienio ruožo persikėle ūkininkai. Jie neturėjo daug žemės ir dėl to persikėlė į Lietuva ieškodami geresnio gyvenimo. Dauguma iš jų buvo kilę iš [[Zalcburgas|zalcburgiečių]] protestantų, kurie į Rytų Prūsija persikėlė [[XVIII a.]]. Lietuvos vokičių nevienijo jokios organizacijos. Vokiškumas buvo saugomas per [[Liuteronybė|Liuteronų tikėjimą]]. Prie Liuteronų bažnyčių taip pat buvo įkurtos mokyklos, kuriose buvo vokiškai mokomi vaikai. Dauguma tuometinių atvykėlių gyveno pasienio ruože su Rytų Prūsija. Jie daugiausia apsistojo [[Kybartai|Kybartuose]] ([[1923]] m.[[vokiečiai]] sudarė – 26,73 % arba 1684 gyventojų) ir [[Tauragė]]je ([[1923]] m. [[vokiečiai]] sudarė – 12,18 % arba 666 gyventojų), bei aplinkiniuose kaimuose.
[[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvai]] atkūrus nepriklausomybę 1920 m. čionykščiai vokiečiai įkūrė „Lietuvos vokiečių kultūrinę sąjungą“ ({{de|Kulturverband der Deutschen Litauens}}). Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 45 000 vokiečių. 65 % iš jų buvo ūkininkai arba amatininkai. [[Kaunas|Kaune]] buvo susikūrusi „Vokiečių darbo sąjunga“ ({{de|Arbeiterschaft}}). Tik nedidelė dauguma vokiečių Lietuvoje turėjo akademinį išsilavinimą ar dirbo laisvasias profesijas. Tuo metu šalyje vyravęs šovinizmas{{faktas}} ir ne visai teisinga gyventojų registracija sumažino oficialų vokiečių skaičių. Apie 60 % Lietuvos vokiečių vaikų negalėjo arba neturėjo galimybės lankyti vokiškų mokyklų. Pagal [[1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] šalyje gyveno 2 028 971 gyventojas. Iš jų 28 400 buvo vokiečiai, kurie sudarė 1,4 % visų gyventojų. Surašymas neapėmė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]. Buvo surašomi tik esami gyventojai. Po [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] [[Machtergraifungas|machtergraifungo]] „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“ pradėjo gauti finansavimą iš [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]]. Joje pradėjo augti [[Nacizmas|nacionalsocializmo]] įtaka.
▲'''[[Škotijos kultūra|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|