Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Vilnius, náměstí v centru města.jpg|thumb|Vokiečių gatvė Lietuvos sostinėje [[Vilnius|Vilniuje]] ({{de|deutsche Straße}}, {{yi|Deitsche Straße}})]]
[[Vaizdas:Three great men of Scottish literature.JPG|thumb|right|Trys škotų literatūros milžinai: Burnso, Skoto ir Stivensono biustai.]]
'''Lietuvos vokiečiai''' ({{de|Litauendeutsche}}) – [[Lietuva|Lietuvos]] tautinė mažuma (neskaitant [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] vokiečių ir [[Klaipėdiškiai|klaipėdiškių]]), kuri jau šimtmečius gyvena Lietuvos teritorijoje ir sudaro nedidelę dalį šalies gyventojų. Pagal [[2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas|2011 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] 3235 gyventojai nurodė, kad yra [[vokiečiai]]. Vokiečių mažuma Lietuvoje niekada nebuvo priskiriama [[Baltvokiečiai|Baltvokiečiams]]. Lietuvos vokiečių kėlimosi istorija buvo visai kita, nei baltvokiečių, kurie kėlėsi į [[Latvija|Latviją]] ir [[Estija|Estiją]]. Lietuvos vokiečiai neužėmė svarbios istorinės, politinės ar kultūrinės vietos šalyje.
'''Škotijos kultūra''' – žmogaus veikla ir [[Simbolis|simbolizmas]], susijęs su [[Škotija]] ir [[Škotai|škotais]]. Kai kurios Škotijos kultūros dalys, tokios kaip atskira [[Škotijos bažnyčia|nacionalinė bažnyčia]], yra apsaugotos įstatymu. Škotijos vėliava yra mėlyna su baltu [[Andriaus kryžius|Andriaus kryžiumi]].
 
Pirmieji vokiečiai į viduramžių Lietuvą atsikraustė ne kaip užkariautojai (kaip Latvijoje ar Estijoje), o buvo pakviesti lietuvių [[Didysis kunigaikštis|kunigaikščių]]. Vokiečius į Lietuvą ypač kvietė [[Mindaugas]] ir [[Gediminas]]. Tuo metu jie kėlėsi tik į [[Vilnius|Vilnių]], [[Trakai|Trakus]] ir [[Kaunas|Kauną]]. Tuometiniai vokiečiai prisidėjo prie miestų plėtimo, ypač [[Gotika|gotikiniais statiniais]]. [[1440]] m. Kaune, dabartiniame [[Perkūno namas|Perkūno name]], buvo įkurta [[Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos]] kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje. [[XVI a.]] pradėjus sklisti [[reformacija]]i [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikoje]], į [[LDK]] protestantus vokiečius pradėjo kviesti LDK [[Magnatas|magnatai]], kurie juos apgyvendino savo valdose. Po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] [[XVIII a.]] didžioji dabartinės Lietuvos dalis atiteko [[Rusijos imperija]]i. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] [[1897]] m. vokiečiai sudarė 1,4 % gyventojų.
Škotija yra išsaugojusi Škotų teisę – unikalią juridinę sistemą, kuri yra paremta [[Romėnų teisė|Romėnų teise]] ir kuri jungia [[Kontinentinė teisė|kontinentinės]] ir [[Angloamerikiečių teisė|angloamerikiečių]] teisių bruožus. Škotijos teisė skiriasi nuo Anglijos teisinės sistemos. Škotijos susijungimo su [[Anglija]] viena iš sąlygų buvo, kad škotai išsaugos savo atskirą teisinę sistemą. Aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjai taip pat yra ir Aukščiausiojo teismo kriminalinių bylų teisėjai. Anksčiau Škotijoje vyravo atskirų regionų teisinės sistemos, iš kurių viena buvo „Udalinė teisė“ (juridinė sistema, galiojusi [[Šetlando salos|Šetlande]] ir [[Orknio salos|Orknyje]], kuri buvo panaikinta [[1611 m.]]). Nepaisant to, Škotijos teismai pripažino „Udalinę teisę“ kai kuriose bylose XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Taip pat Škotijoje vyksta judėjimai atkurti „Udalinę teisę“ salose. Kelios sistemos, kurios buvo paremtos bendrąja Keltų teise, išliko iki pat XIX a.
 
Didžiąją dalį Lietuvos vokiečių sudarė [[XIX a.]] iš [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] pasienio ruožo persikėle ūkininkai. Jie neturėjo daug žemės ir dėl to persikėlė į Lietuva ieškodami geresnio gyvenimo. Dauguma iš jų buvo kilę iš [[Zalcburgas|zalcburgiečių]] protestantų, kurie į Rytų Prūsija persikėlė [[XVIII a.]]. Lietuvos vokičių nevienijo jokios organizacijos. Vokiškumas buvo saugomas per [[Liuteronybė|Liuteronų tikėjimą]]. Prie Liuteronų bažnyčių taip pat buvo įkurtos mokyklos, kuriose buvo vokiškai mokomi vaikai. Dauguma tuometinių atvykėlių gyveno pasienio ruože su Rytų Prūsija. Jie daugiausia apsistojo [[Kybartai|Kybartuose]] ([[1923]] m.[[vokiečiai]] sudarė – 26,73 % arba 1684 gyventojų) ir [[Tauragė]]je ([[1923]] m. [[vokiečiai]] sudarė – 12,18 % arba 666 gyventojų), bei aplinkiniuose kaimuose.
Škotija, kaip atskira šalis, dalyvauja tokiuose sporto renginiuose kaip [[FIFA pasaulio čempionatas]]. Škotija, kaip nepriklausoma šalis, nedalyvauja [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]].
Škotija yra laikoma „[[Golfas|Golfo]] namais“ ir yra gerai žinoma savo golfo laukais. Be golfo, taip pat plačiai yra žinomos [[Kalniečių žaidynės]]. Škotija taip pat yra [[Akmenslydis|akmenslydžio]] namai. Škotija turi keturias profesionalias ledo ritulio komandas, kurios priklauso Elitinei ledo ritulio lygai.
 
[[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvai]] atkūrus nepriklausomybę 1920 m. čionykščiai vokiečiai įkūrė „Lietuvos vokiečių kultūrinę sąjungą“ ({{de|Kulturverband der Deutschen Litauens}}). Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 45 000 vokiečių. 65 % iš jų buvo ūkininkai arba amatininkai. [[Kaunas|Kaune]] buvo susikūrusi „Vokiečių darbo sąjunga“ ({{de|Arbeiterschaft}}). Tik nedidelė dauguma vokiečių Lietuvoje turėjo akademinį išsilavinimą ar dirbo laisvasias profesijas. Tuo metu šalyje vyravęs šovinizmas{{faktas}} ir ne visai teisinga gyventojų registracija sumažino oficialų vokiečių skaičių. Apie 60 % Lietuvos vokiečių vaikų negalėjo arba neturėjo galimybės lankyti vokiškų mokyklų. Pagal [[1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas|1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą]] šalyje gyveno 2 028 971 gyventojas. Iš jų 28 400 buvo vokiečiai, kurie sudarė 1,4 % visų gyventojų. Surašymas neapėmė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]. Buvo surašomi tik esami gyventojai. Po [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] [[Machtergraifungas|machtergraifungo]] „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“ pradėjo gauti finansavimą iš [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]]. Joje pradėjo augti [[Nacizmas|nacionalsocializmo]] įtaka.
Seniausias, išlikęs iki šių dienų, literatūros kūrinys, parašytas dabartinės Škotijos teritorijoje, yra Velso literatūrai priklausantis kūrinys, parašytas [[bretonų kalba]] VI a. Vėliau Škotijoje rašyta literatūra buvo lotynų bei [[Senoji anglų kalba|senąja anglų]] kalbomis. Kai Albos (Škotijos pavadinimas škotų geilų kalba) valstybė išsivystė į Škotijos karalystę VIII a., Škotijoje atsirado klestintis literatūros elitas, kuris reguliariai pateikdavo visuomenei tekstus tiek geilų, tiek lotynų kalbomis. Pirmasis išlikęs svarbus tekstas ankstyvąja škotų kalba yra XIV a. poeto [[John Barbour|Džono Barberio]] epas „Brus“.
 
'''[[ŠkotijosLietuvos kultūravokiečiai|Daugiau…]]'''
Ankstyvaisiais naujaisiais laikais karališkieji asmenys rėmė poeziją, prozą ir dramą. [[Jokūbas V|Jokūbo V]] karališkasis dvaras išvydo tokius darbus kaip [[David Lindsay|Deivido Lindzės]] „The Thrie Estaitis“. XVI a. pabaigoje [[Jokūbas VI]] tapo Škotijos dvarų poetų ir muzikantų rato, kuris dar kitaip buvo žinomas kaip Kastelėnų grupė, globėju. Kai Jokūbas VI tapo Anglijos karaliumi [[1603 m.]], daugybė poetų ir muzikantų persikėlė su juo į naujuosius rūmus. Bet be karališkosios paramos centro tradicinė škotų poezija pradėjo nykti. Ji atgimė po sąjungos su Anglija [[1707 m.]] dėka žmonių, kaip [[Allan Ramsay|Alanas Ramzis]], [[Robert Fergusson|Robertas Fergusonas]] ir [[James Macpherson|Džeimsas Makfersonas]]. Pastarasis tapo populiarus net užsienyje. Jis įkvėpė tokius rašytojus kaip [[Robert Burns|Robertas Burnsas]], kuris yra laikomas tautos poetu, ir [[Walter Scott|Valteris Skotas]], kurio romanai atskleidė Škotijos tapatybę XIX a. Viktorijos laikų pabaigoje. Škotijoje gimę rašytojai, tokie kaip [[Robert Louis Stevenson|Robertas Luisas Stivensonas]], [[Arthur Conan Doyle|Artūras Konanas Doilis]], [[J. M. Barrie|J. M. Baris]] ir [[George MacDonald|Džordžas Makdonaldas]], pasiekė tarptautinį pripažinimą.
 
XX a. padidėjo aktyvumas škotų literatūroje, kuris dar kitaip žinomas kaip Škotijos Renesansas. [[Hugh MacDiarmid|Hugas Makdermidas]] stengėsi atgaivinti škotų kalbą kaip literatūros priemonę. Šio aktyvumo judėjimo narius sekė pokario poetai, tokie kaip [[Edwin Morgan|Edvinas Morganas]]. Nuo XX a. 9 dešimtmečio, Škotijos literatūra atgimė iš naujo. Atgimimas siejamas su tokias rašytojais kaip Džeimsas Kelmanas ir [[Irvine Welsh|Irvinas Velšas]]. Škotų poetai, kurie iškilo tuo pačiu metu buvo tokie kaip [[Carol Ann Duffy]], kuri buvo pirmoji škotė tapusi Jungtinės Karalystės poete laureate 2009 m. gegužę.
 
'''[[Škotijos kultūra|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>