Dinarų kalnynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 413 pridėta baitų ,  prieš 11 mėnesių
nėra keitimo aprašymo
| Plotas = ~200 000
}}
'''Dinarų kalnynas''' (''Dinarske planine, Dinaridi'') – kalnų grandinė [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]], [[Balkanai|Balkanuose]]. DriekiasiKalnagūbriai paleidaugiausia rytinęnutįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai [[Adrijos pakrantęjūra|Adrijos jūros]] pakrantei nuo [[Julijos Alpės|Julijos Alpių]] šiaurės rytų Italijoje ir [[Slovėnija|Slovėnijoje]] per šiaurės vakarų Kroatiją, [[Bosnija ir Hercegovina|Bosniją ir Hercegoviną]], pietvakarių [[Serbija|Serbiją]], [[Juodkalnija|Juodkalniją]] iki šiaurės Albanijos, kur baigiasi [[Prokletijės kalnai|Prokletijės kalnuose]] (Albanijos Alpės). Šiaurėje Dinarų kalnynas palaipsniui leidžiasi į [[Panonijos lyguma|Panonijos lygumą]], rytuose kalnynas baigiasi ties [[Ibaras|Ibaro upe]]. Ilgis apie 650 km, plotis iki 250 km.
 
Kalnyną sudaro beikeičiantys plokščiakalniai ([[Krasas (Slovėnija)|Krasas]]), įdubos (Kosovo Pole, [[Metohija]]), kalnagūbriai ([[Dinara]], kurio vardu pavadintas visas kalnynas, [[Durmitoras]], [[Prokletijė]]), upių slėniai, vietomis platūs, kitur kanjono tipo (Taros upės kanjono aukštis siekia daugiau nei 1000 m). Aukščiausias kalnyno taškas - [[Jezercė]]s kalnas (2694 m, Albanija).
Kalnai tęsiasi apie 650 km palei [[Adrijos jūra|Adrijos]] jūrą nuo [[Julijos Alpės|Julijos Alpių]] šiaurės vakaruose iki [[Šiaurės Albanijos Alpės|Šiaurės Albanijos Alpių]] (jos kartais priskiriamos Dinarų kalnynui) pietuose. Ilgis apie 650 km, plotis iki 250 km. Kalnagūbriai daugiausia nutįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius, lygiagrečiai [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] krantui.
 
Vyrauja subtropiniai krūmynai, ąžuolų–bukų ir spygliuočių miškai, kalnų stepės, laukymės.<ref>{{GEC|136}}</ref>
 
[[Dalmatija|Dalmatijos]] pakrantėje stūksantys Dinarų [[kalnas|kalnai]] sudaryti iš pilkšvų [[klintis|klinčių]]. Šiuose kalnuose iškrenta nemažai [[krituliai|kritulių]], todėl vanduo sunkiasi gilyn ir tirpina uolienas. Per ilgą laiką jose atsiranda plyšių, kuriems gilėjant bei platėjant formuojasi siauros bei ilgos karės. Besisunkiantis vanduo kartais suformuoja požemines ertmes. Jeigu į tokią ertmę įgriūva ją dengianti uolienų storymė, paviršiuje susidaro piltuvo pavidalo [[smegduobė]]. Ji gali būti kilometro pločio ir net 300 metrų gylio. Daugėjant smegduobių ir joms jungiantis, ilgainiui susidaro vonios pavidalo platūs duburiai su stačiais aštriabriauniais šlaitais. Tokie plokščiadugniai [[slėnis|slėniai]] vadinami [[poljė]]mis ir gali apimti iki 100 km² plotą. Per tokį lauką paprastai teka [[upė]]s. Sraunia vaga jos išteka iš kurio nors šlaito, vingiuoja lauku ir žemiausioje vietoje pradingsta [[Urvas|oloje]]. Tokia vieta vadinama [[ponoras|ponoru]]. Už daugelio kilometrų upės vėl gali atsirasti paviršiuje. Dėl suplautų sąnašų poljų [[dirvožemis|dirvožemiai]] gana derlingi, taigi ūkininkai stengiasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. Daugiausia auginami [[kukurūzai]] ir [[kviečiai]].
 
Iš naudingųjų iškasenų išgaunamas [[boksitas]], [[Rusvoji anglis|rusvosios anglys]], [[asbestas]], [[baritas]], [[Geležis|geležies]], [[manganas|mangano]], [[nikelis|nikelio]], [[gyvsidabris|gyvsidabrio]], [[stibis|stibio]] rūdos.
 
== Klimatas ==
 
Dinarų kalnyno klimatas keičiasi nuo subtropinio Viduržemio jūros klimato Adrijos jūros pakrantėje iki vidutinių platumų žemyninio šiaurės rytuose. Vasaros šiltos, vakarinėje dalyje sausos, rytinėje - drėgnos. Žiema pakrantėje švelni (+2…+8ºС), lietinga, kalnuose - šalta (iki −18ºС), snieguota. Metinis kritulių kiekis skirtingas - nuo 500 mm tarp kalnų esančiose įdubose iki 4000 mm Bokos-Kotoro įlankoje.
 
== Hidrografija ==
 
Upės, kurios išteka iš Dinarų kalnyno, priklauso Adrijos jūros ([[Krka (Kroatija)|Krka]], Cetina, [[Neretva]], [[Morača]]) ir [[Dunojus|Dunojaus]] ([[Sava]], Vrbas, Bosna, [[Drina]], [[Didžioji Morava|Morava]]) baseinams. Didžiausias Dinarų kalnyno ir viso Balkanų pusiasalio ežeras - [[Skadaro ežeras|Skadaras]]. Tarp daugybės nedidelių karstinių ežerų žinomiausi [[Plitvicų ežerai]].
 
== Šaltiniai ==