Palanga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 86:
X a. Palangoje įsisteigė ir suklestėjo prekybinis skandinavų centras, kuris dalyvavo ir skandinavų prekyboje su Rytų šalimis. Jos kapinynuose rasta arabiškų monetų, svarstyklių ir svarelių, būdingų pirklių kapams.<ref>Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.318-320; 327.</ref> XI a. Palanga įgavo ankstyvojo miesto bruožų.<ref>Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.322.</ref> Pirmą kartą Palanga paminėta aprašant [[1161]] m. įvykius danų kronikoje, kai esą danai buvo užėmę Palangos pilį, tačiau šios istorijos autentiškumas yra abejotinas. XII a. pabaigoje Palangos prekybos centras sunyko, ai sutapo su bendru kuršių kultūros nuosmūkiu. [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] ir [[Kuršas|Kuršo]] sutartyje gyvenvietė minima [[1253]] m. (kaip ''Palange''). Iki XV a. pabaigos Palangoje ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] veikė [[Žemaičių Alka|stulpinė stebykla]] Saulės ir [[mėnulis|Mėnulio]] judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.
 
Palangą kelis kartus buvo užėmę [[Livonijos ordinas|Livonijos]] ir [[teutonų ordinas|Kryžiuočių]] ordinai. Palangos ruožas buvo svarbus strategiškai siekiant sausuma sujungti ordino Prūsijos ir Livonijos dalis. Tam siekiui buvo nelemta išsipildyti, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] Ordinas buvo išstumtas iš Žemaitijos, o [[1435]] m. [[gruodžio 31]] d. [[Brastos taika]] Palangą galutinai priskyrė [[LDK]]. Manoma, kad Palangoje XV a. dar buvo išlikusi nedidelė senųjų gyventojų kuršių kolonija. Vėliau kuršių etnosas nyko, jį keitė atsikėlę iš gretimų žemių žemaičiai ir kuršių palikuonys [[kuršininkai]].<ref>J.Kiaupienė, I.Lukšaitė. Lietuvos istorija V tomas. Vilnius: Baltos lankos, 2003. P.595.</ref>
[[XIII amžius|XIII]] ir [[XIV a.]] buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras ir vienas svarbiausių [[Lietuva|Lietuvos]] uostų. Jį neretai puldavo [[danai]] ir [[švedai]], kuriuos gyventojai vadindavo [[vikingai]]s. Palangą kelis kartus buvo užgrobę [[Livonijos ordinas|Livonijos]] ir [[teutonų ordinas|Kryžiuočių]] ordinai, tačiau po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] vokiečiai buvo išstumti ir [[1435]] m. [[gruodžio 31]] d. [[Brastos taika]] Palangą priskyrė [[LDK]].
 
[[XV amžius|XV]]–[[XVII a.]] Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais (žr. ''[[Palangos uostas]]''). XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo [[1547]] m. minima kaip miestelis, [[1529]]–[[1562]] m. buvo [[LDK]] neprivilegijuotųjų miestų sąraše. [[XVI amžius|XVI a.]] pabaigoje pastatyta [[Palangos bažnyčia]]. [[1600]] m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. [[1667]] m. minimas [[Palangos pavietas]]. Šiaurės karo metu Palangoje buvo kaupiami saksų kariuomenės aprūpinimui reikalingi reikmenys, dėl to [[1701]] m. liepą [[Švedija|Švedijos]] kariuomenė nusiaubėužėmė Palangą,<ref>Gintautas išgriovėSliesoriūnas. uostąLietuvos istorija VI tomas. XVIIIVilnius: aLII leidykla, 2015. minimaP.547.</ref>, kaipišgriovė kurortasuostą. [[1791]] (ar [[1792]]) metais [[Ketverių metų seimas]] Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ([[savivalda]] įvesta, bet privilegijos nespėta gauti).
 
Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Palanga priskirta Vilniaus gubernijai, o 1819 m. su apylinkėmis prijungta prie Kuršo gubernijos.<ref>Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Lietuvos istorija VIII t. I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 2011. P.38; 48.</ref> [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]] nurodo, kad [[1819]] m. Palangos pajūris [[Kuršo gubernija]]i buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Yra publikuoti ir palangiškio [[Pranas Jurgutis|Prano Jurgučio]], kuris daugelį metų rūpinosi, kad Palangos pajūris būtų sugrąžintas Lietuvai, surinkti faktai šia tema. Pasak jo, Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino [[Kurliandija|Kurliandijos gubernijoje]] gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos.{{faktas}}
[[Vaizdas:PalangaRonžėstiltas.jpg|thumb|left|Liepojos-Vytauto g. 1899–1925–2010 m. nuo Kurhauzo]]
Jau nuo XVIII a. pabaigos šaltiniuose pradedamos minėti gydomosios maudynės Palangoje. [[XIX a.]] pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1823 m. Palangoje surašyta 100 sodybų. [[1824]] m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas [[Mykolas Juozapas Tiškevičius]]. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį [[Palangos tiltas|tiltą]], prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. [[1831]] m. Palangoje sudegė daug namų, [[gegužės 10]]-[[gegužės 13|13]] d. mieste vyko [[Palangos mūšis]] tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda.
 
[[1888]] m. įkurtas kurortas. Nuo [[1892]] m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. [[1899]] m. [[rugpjūčio 20]] d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „[[Amerika pirtyje]]“). XIX a. susiformavo stačiakampis gatvių planas.