Palanga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 86:
X a. Palangoje įsisteigė ir suklestėjo prekybinis skandinavų centras, kuris dalyvavo ir skandinavų prekyboje su Rytų šalimis. Jos kapinynuose rasta arabiškų monetų, svarstyklių ir svarelių, būdingų pirklių kapams.<ref>Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.318-320; 327.</ref> XI a. Palanga įgavo ankstyvojo miesto bruožų.<ref>Vytautas Kazakevičius Vikingų ir baltų genčių konsolidacijos laikotarpis// Ginautas Zabiela (red.) Lietuvos istorija II t. Vilnius: Baltos lankos, 2007. P.322.</ref> Pirmą kartą Palanga paminėta aprašant [[1161]] m. įvykius danų kronikoje, kai esą danai buvo užėmę Palangos pilį, tačiau šios istorijos autentiškumas yra abejotinas. XII a. pabaigoje Palangos prekybos centras sunyko, ai sutapo su bendru kuršių kultūros nuosmūkiu. [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] ir [[Kuršas|Kuršo]] sutartyje gyvenvietė minima [[1253]] m. (kaip ''Palange''). Iki XV a. pabaigos Palangoje ant [[Birutės kalnas|Birutės kalno]] veikė [[Žemaičių Alka|stulpinė stebykla]] Saulės ir [[mėnulis|Mėnulio]] judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.
Palangą kelis kartus buvo užėmę [[Livonijos ordinas|Livonijos]] ir [[teutonų ordinas|Kryžiuočių]] ordinai. Palangos ruožas buvo svarbus strategiškai siekiant sausuma sujungti ordino Prūsijos ir Livonijos dalis. Tam siekiui buvo nelemta išsipildyti, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] Ordinas buvo išstumtas iš Žemaitijos, o [[1435]] m. [[gruodžio 31]] d. [[Brastos taika]] Palangą galutinai priskyrė [[LDK]]. Manoma, kad Palangoje XV a. dar buvo išlikusi nedidelė senųjų gyventojų kuršių kolonija. Vėliau kuršių etnosas nyko, jį keitė atsikėlę iš gretimų žemių žemaičiai ir kuršių palikuonys [[kuršininkai]].<ref>J.Kiaupienė, I.Lukšaitė. Lietuvos istorija V tomas. Vilnius: Baltos lankos, 2003. P.595.</ref>
[[XV amžius|XV]]–[[XVII a.]] Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais (žr. ''[[Palangos uostas]]''). XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo [[1547]] m. minima kaip miestelis, [[1529]]–[[1562]] m. buvo [[LDK]] neprivilegijuotųjų miestų sąraše. [[XVI amžius|XVI a.]] pabaigoje pastatyta [[Palangos bažnyčia]]. [[1600]] m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. [[1667]] m. minimas [[Palangos pavietas]]. Šiaurės karo metu Palangoje buvo kaupiami saksų kariuomenės aprūpinimui reikalingi reikmenys, dėl to [[1701]] m. liepą [[Švedija|Švedijos]] kariuomenė
Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Palanga priskirta Vilniaus gubernijai, o 1819 m. su apylinkėmis prijungta prie Kuršo gubernijos.<ref>Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Lietuvos istorija VIII t. I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 2011. P.38; 48.</ref> [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]] nurodo, kad [[1819]] m. Palangos pajūris [[Kuršo gubernija]]i buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Yra publikuoti ir palangiškio [[Pranas Jurgutis|Prano Jurgučio]], kuris daugelį metų rūpinosi, kad Palangos pajūris būtų sugrąžintas Lietuvai, surinkti faktai šia tema. Pasak jo, Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino [[Kurliandija|Kurliandijos gubernijoje]] gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris, leidimo pervažiuoti šią teritoriją.
[[Vaizdas:PalangaRonžėstiltas.jpg|thumb|left|Liepojos-Vytauto g. 1899–1925–2010 m. nuo Kurhauzo]]
Jau nuo XVIII a. pabaigos šaltiniuose pradedamos minėti gydomosios maudynės Palangoje. [[XIX a.]] pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1823 m. Palangoje surašyta 100 sodybų. [[1824]] m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas [[Mykolas Juozapas Tiškevičius]]. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį [[Palangos tiltas|tiltą]], prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. [[1831]] m. Palangoje sudegė daug namų, [[gegužės 10]]-[[gegužės 13|13]] d. mieste vyko [[Palangos mūšis]] tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda.
[[1888]] m. įkurtas kurortas. Nuo [[1892]] m. tiltas į jūrą skirtas tik poilsiautojų pasivaikščiojimams. [[1899]] m. [[rugpjūčio 20]] d. prie tilto stovėjusioje daržinėje pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „[[Amerika pirtyje]]“). XIX a. susiformavo stačiakampis gatvių planas.
| |||