[[XVIII amžius|XVII amžiaus]] pabaigoje atradus [[azoto suboksidas|azoto suboksidą]] ir [[XIX amžius|XIX amžiaus]] pabaigoje ištyrus [[Peyotepeyote]] kaktusą, pamažu augo susidomėjimas haliucinogenais. [[1927]] metais Kurtas Beringeris vienas iš pirmųjų parodė didesnį susidomėjimą psichoaktyviaisiais augalais. Tais pačiais metais Louis Lewinas išleido savo platų psichoaktyviųjų augalų aprašymą. Vėliau ypatingai svarbus buvo buvo [[Psilocybe]] [[grybas|grybų]] atradimas iš naujo [[1936]] metais (Robert J. Weitlaner) ir [[LSD]] atradimas [[1938]] metais ([[Albert Hofmann]]), kuris, kaip [[1943]] metais paaiškėjo, turi haliucinogeninių savybių.
