Hanzos sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wz |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
Šiuo metu [[Naujoji Hanzos miestų sąjunga]] vienija 162 miestus iš 15 valstybių. Hanzos biuras įsikūręs Liubeke. [[1980]] m. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] paminėtas Hanzos įsteigimo 700-metis. Hanzos dienas kasmet pradėta švęsti viename iš organizacijai priklausančių miestų. Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, nuo [[1992]] m. priklausantis šiai sąjungai. [[2011]] m. Kaune buvo surengta tarptautinė Hanzos miestų sąjungos šventė „Hanzos dienos“.
<br />
=== '''Sąjungos atsiradimas''' ===
Nagrinėjant įvairius literatūrinius šaltinius pastebima, kad Liubekas iš lėto tapo prekybininkų iš Saksonijos ir Vestfalijos centru, kurie bendradarbiavo su rytine ir šiaurine Europos dalimi. XIII a., prieš atsirandant oficialiam pavadinimui “Hanzos sąjunga”, vietiniai pirkliai pradėjo burtis į gildijas dėl ekonominių ir diplomatinių interesų. Taip pat siekė užmegzti prekybinius ryšius su kitomis šalimis, ypač dėl mažai tuo metu išvystyto Baltijos regiono. Dabartinėje šiaurinėje Vokietijos dalyje buvo gausu medienos, vaško, gintaro, dervos, kailių, netgi rugių ir kviečių, todėl pirkliai galėjo gėrybes gabenti į kitas šalis ir sudaryti sąjungas. Miestai ir miesteliai jungėsi į bendruomenę, kad galėtu pavojaus metu vieni kitiems padėti gintis, pašalinti visas kliūtis ir nevaržomai tiekti prekes į sąjungos miestus.
XII a. pab. Liubekas įgijo stiprų prekybinį partnerį – Hamburgą. Bendradarbiaudami pirkliai siekė įgyti specialių prekybos privilegijų. Pavyzdžiui, Kelno prekybininkai įtikino Anglijos karalių Henriką II suteikti jiems rinkos teises, kurios atleido juos nuo visų Londono rinkliavų ir leido prekiauti mugėse. 1241 m. sudarytas aljansas kontroliavo daugelį druskos kelių, o Liublino miestas įgijo imperatoriško miesto vardą. Stiprėjant sąjungos padėčiai, vis daugiau miestų prisijungdavo prie aljanso, taip per paskutinius 50metų iki oficialaus įkūrimo plėtėsi prekybos keliai tarp įvairių miestų. Ir 1356 m. Liubeke įvyko visuotinis miestų atstovų suvažiavimas, kurio metu oficialiai įkurta Hanzos sąjunga.
=== '''Prekybos plėtra''' ===
Prasidėjus audinių prekybai, Hanzos sąjunga turėjo didelę įtaką šiaurinės Vokietijos industrializacijai, kadangi ten veikė vilnos, linų, šilko ir drobių fabrikai. Pramonės augimas skatino tobulinti ir kitų amatų technologijas: graviravimą, medžio apdirbimą, raižybą ir amunicijos gamybą. Būtent dėl šimtmetį trukusio Hanzos sąjungos monopolizacijos laikotarpio Renesansas Vokietiją pasiekė daug anksčiau nei kitas Europos šalis.
Liubeko geografinė padėtis suteikė galimybę plėsti prekybą ne tik Vokietijos viduje, bet ir užsienyje. Iš pradžių Hanzos prekybos punktai “Kontors” pradėjo plisti visame Baltijos regione, vėliau ir už jos ribų. Sąjungos prekybininkai įsteigė savo postus Peterburge, taip pat netoli užimto Rusijos uosto Novgorodo, kuris tuo metu buvo pagrindinis odos, kailių ir kitų gamtinių išteklių šaltinis Rusijoje. Kitas prekybos, tapęs Hanzos kontora, postas – Visbis (Švedijos Gotlando saloje) ilgą laiką prekiavo žuvimi. Sąjunga sugebėjo sukurti kontoras tokiuose svarbiuose prekybiniuose miestuose kaip: Bergenas ir Londone. Kai kurie prekybiniai postai netgi tapo savarankiški. Pavyzdžiui kontora Londone (Steelyard) išaugo kaip uždara bendruomenė, turinti savo buhalterinius biurus, sandėlius, pagalbines patalpas ir bažnyčią.
Taip pat pirkliai eksportavo prekes (medieną, kailius, dervas, linus, kviečius, rugius, metalo rūdas) į Flandriją ir Angliją. Hanzos sąjunga įgijo stiprų laivyną ir gerą padėtį Baltijos ir Šiaurės jūrose, todėl kolonizavo daug Baltijos jūros pakrančių miestų kaip Tartu, Elbingas, Talinas, Ryga ir kiti. Livonijos ordinas taip pat užėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemes. Dėl šių priežasčių XIII – XV a. sąjunga valdė didelę prekybos dalį šiaurės Europoje.
Hanzos sąjungos prekyba, kaip ir kiekvieno prekybinės organizacijos, neaugo stabiliai, ji turėjo ir nuosmukių (blogų laikotarpių), ir suklestėjimo etapų. Keletas pavyzdžių, kaip sąjungos pirkliams sekėsi plėsti įtaką Baltijos regione:
· Hanzos sąjungos prekybininkai dvigubą buhalterinę sistemą perėmė anksčiau, kuri leido greičiau gauti pinigus, informuoti apie pelną, netektis. Todėl sprendimai buvo priimami sparčiau, o pramonės augimas tapo efektyvesnis. Ši sistema suteikė pranašumą prekiaujant su kitomis šalimis.
· Pirkliai, priklausantys Hanzos sąjungai, norėdami persikraustyti ar keliauti pro gyvenamąją vietą, turėdavo sumokėti tam tikrą mokestį miestui. Miestiečiai rūpinosi, kad pirkliai negalėtų išvengti mokesčių – sunaikindavo kelius ir pan., todėl naudodamiesi šia privilegija daugelis miestų praturtėjo.
· Iki XV a. laivai pilni druskos buvo tempiami prieš srovę iki tikslo pabaigos. Tačiau iškasus kanalus tarp svarbių prekybinių punktų krovinių gabenimo tempas paspartėjo. Ir tai padėjo Hanzos sąjungai dar labiau išsiplėsti.
· Prekyba žuvimis buvo viena iš pagrindinių sąjungos prekybos šakų, tačiau pradėjus nykti silkėms, Hanzos sąjungos pirkliai patyrė daug nuostolių ir bankrutavo.
=== '''Didėjanti priešininkų galia''' ===
Sąjunga nuo XV a. pradžios įnirtingai kovojo su piratais, stengėsi atremti jų puldinėjimus (piratai vogdavo krovinius, žudydavo pirklius). Hanzos sąjungos kontoros ir postai buvo įkurti užsienio miestuose, kuriuose ilgainiui pirkliai, nepriklausantys sąjungai, dėl augančios konkurencijos ėmė maištauti, todėl silpo sąjungos galia.
· Londone Elžbieta I iš Anglijos išstūmė sąjungą ir kitais metais uždarė kontorą “Steelyard”.
· Rusijoje caras Ivanas III savavališkai uždarė kontorą Novgorode.
· XV a. didėjo įtampa tarp Hanzos sąjungos ir Prūsijos regiono pirklių. Prūsijos regiono pirkliai kartu su Lenkijos karalystės pagalba gan lengvai atėmė iš Hanzos Gdanską, Elbingą ir Torunę.
Viena iš pagrindinių sąjungos stiprybių jos gyvavimo laikotarpiu buvo laivynas, tačiau olandai nukopijavo ir patobulino laivų modelius, taip sumažindami Hanzos pardavimo apimtis keletą kartų.
Briugė, Antverpenui ir Olandijai tapus Burgundijos Nyderlandų nariais, išaugo grėsmė Hanzos sąjungai prarasti monopoliją. Nyderlandų pirkliai spausdami sąjungos prekybininkus sulaukė sėkmės. Po kelių karų, Amsterdamas įgijo didžiausio Lenkijos ir Baltijos grūdų uosto vardą. Ir 1441 m.įgijo laisvą prieigą prie Baltijos jūros bei užbaigė Hanzos sąjungos monopolija šiame regione.
=== '''Hanzos žlugimas''' ===
XVI a. pradžioje Hanzos sąjunga buvo silpnesnė nei bet kuriuo kitu savo egzistavimo laikotarpiu. Didėjanti ir stiprėjanti Švedijos imperija perėmė daugelį Baltijos jūros kelių. Danija savarankiškai ėmė kontroliuoti savo prekybinius reikalus. Novgorodo filialas uždarytas, o kontora Briuselyje prarado savo galią. Atskiri miestai ėmė atsiskirti, koncentravosi į savo prekybą ir mažiau rūpinosi sąjungos reikalais.
Hanzos sąjunga siekdama išlaikyti savo galybę įkūrė postą, kuris turėjo spręsti teisinius klausimus ir buvo atsakingas už susitarimus su kitomis šalimis. Posto vadovu išrinktas Henrik‘as Suderman‘as, kuris siekė išlaikyti diplomatinius ir prekybinius santykius su senomis Hanzos partnerėmis. Jo vadovavimo laikotarpiu Briugės kontora buvo perkelta į Antverpeną, atrasti nauji prekybos keliai. Tačiau to neužteko išspręsti žlungančios Hanzos sąjungos problemų, todėl visos užjūrio kontoros buvo uždarytos, o prekybinės sutartys nutrauktos. XVI a. pabaigoje Hanzos sąjunga nebegalėjo susitvarkyti su vidiniais socialiniai ir politiniais pokyčiais. Tuo metu įvykusi bažnyčios reformacija ir Osmanų imperijos plėšikavimai padėjo iškilti olandų ir anglų pirkliams.
Paskutiniame oficialiame susirinkime dalyvavo tik 9 atstovai, ir tik 3 nariai (Liubekas, Hamburgas ir Bremenas) išliko iki paskutinio Hanzos sąjungos iširimo, kuris įvyko 1862 m.
<br />
== Nuorodos ==
{{commonscat|Hanseatic League}}
1. Hibbert, Boyd, Arthur ''„Hanseatic League”,''United Kingdom. ''Prieiga per ineternetą'': <nowiki>https://www.britannica.com/topic/Hanseatic-League</nowiki>[žiūrėta 2019 11 05].
2. Historical re-enactment group''„The hanseatic league”''Germany, 2000-2001. Prieiga ''per internetą'': <nowiki>http://bergen.hanseatic-league.com/history.html</nowiki>[žiūrėta 2019 10 29].
3. Hanse, Die, Städtebund''„The history of the Hanseatic League”''Germany. ''Prieiga per internetą'': <nowiki>https://www.hanse.org/en/hanse-historic/hanse-map/</nowiki>[Žiūrėta 2019 11 05].
4. Mills, Jeniffer ''„The Hanseatic League in the Eastern Baltic“,''Australia. ''Prieiga per internetą'': <nowiki>http://www.conflicts.rem33.com/images/The%20Baltic%20States/hansa_ost.htm</nowiki>
[žiūrėta 2019 10 30].
* [http://www.hanse.org/en/ Hanzos sąjungos tinklalapis] {{en-icon}}
| |||