Kazimieras Viktoras Banaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kazimieras Viktoras Banaitis''' ([[1896]] m. [[kovo 5]] d. Vaitiekupių k. ([[Sintautai|Sintautų]] valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr.) -– [[1963]] m. [[gruodžio 25]] d. [[Bruklinas|Brukline]], [[JAV]]) – kompozitorius, pedagogas, dirigentas.

Gimė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės akto]] signataro [[Saliamonas Banaitis|Saliamono Banaičio]] ir Marijos Pranaitytės-Banaitienės šeimoje. [[1902]] -– [[1905]] m. mokėsi tėvo įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokykloje, o muzikos mokė vargonininkas Vaivada.

[[1906]] m. su šeima persikėlė į [[Kaunas|Kauną]], kur iš pradžių mokėsi liaudies mokykloje, o [[1908]] m. įstojo į antrąją rusų gimnazijos klasę, privačiai mokėsi muzikos. [[1911]] -– [[1914]] m. lankė privačią Ippo-Gechtmano muzikos mokyklą. Čia mokėsi fortepijono (dėst. Helena Lopuska-Wylerzinska ir kt.), teorines disciplinas dėstė [[Maskva|Maskvos]] konservatorijos auklėtinis Sinicynas. [[1914]] m. pavasarį viešame koncerte jau akompanavo dainininkei [[Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė|Adelei Galaunienei-Nezabitauskaitei]].

Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], su gimnazija evakuavosi į [[Rusija|Rusijos]] gilumą -– Roslavlį ([[Smolenskas|Smolensko]] gubernija). Čia [[1914]] -– [[1915]] m. mokėsi berniukų gimnazijoje, [[1915]] m. buvo įstojęs į [[Sankt Peterburgas|Peterburgo]] universiteto juridinį fakultetą, bet tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir trumpam apsistojo [[Vilnius|Vilniuje]].

[[1919]] -– [[1921]] m. tarnavo [[Lietuvos kariuomenė]]je Kaune ir Vilniuje, įstojo į karo mokyklą, dirbo „Kario“ redakcijoje, vadovavo kariūnų chorui, rengė koncertus. [[1921]] m. atleistas iš karo tarnybos, gyveno [[Praha|Prahoje]], kur privačiai studijavo kompoziciją pas O. Šiną. [[1922]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]], ten iki [[1925]] m. studijavo filosofiją ir meno istoriją [[Leipcigas|Leipcigo]] universitete. [[1928]] m. baigė Leipzigo konservatoriją -– kompoziciją studijavo pas prof. Sigfridą Karg-Elertą, o fortepijoną -– pas prof. O. Kellerį. Studijuodamas sukūrė nemaža kamerinių kūrinių.

Grįžęs į Kauną, nuo [[1928]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] (nuo [[1933]] m. [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]]) dėstė harmoniją, muzikos teoriją ir bendrąjį fortepijoną. Nuo [[1937]] m. -– profesorius, [[1937]] -– [[1943]] m. (su pertrauka) -– konservatorijos direktorius.

[[1949]] m. atvyko į JAV -– Brukliną (globojo muzikas [[Ksaveras Strumskis]] ir kt.), [[1950]] -– [[1951]] m. vadovavo Lietuvių operos chorui ir vyrų vokaliniam oktetui „Aidai“, turėjo privačią muzikos studiją.

K. V. Banaitis žinomas kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Tai choro ir [[solo]] dainos, kantata „Sveika būk, tėvų šalie“, „Giesmė Kunigaikštienės [[Birutė]]s garbei“, [[opera]] „Jūratė ir Kastytis“ -– [[1955]] m. ([[1970]] m. išleista ir įrašyta į plokštelę, premjera [[1972]] m. [[balandžio 29]] d.).

Harmonizavo apie 500 lietuvių liaudies dainų, kurių nemažai išleista atskirais sąsiuviniais: „Liaudies dainos chorui“ [[1934]] -– [[1935]] m., „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1948]] m. (Vokietijoje), „Liaudies dainos mišriajam chorui“ [[1950]] m. ([[Čikaga|Čikagoje]]), „ Liaudies dainos mišriajam chorui" 1951 m. (Čikagoje), „100 liaudies dainų“ [[1951]] m. (Čikagoje), „Aušrelė vakarinė“ [[1987]] m. (Vilniuje, sudarė A. Petrauskas), „30 liaudies dainų vyrų chorui a cappella“ [[1991]] m. ([[Kaunas|Kaune]]) ir „88 liaudies dainos“ [[1993]] m. (Čikagoje).