Armėnijos Respublika (1918-1920): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 59:
Besiderant dėl taikos sutarties į Armėniją iš Azerbaidžano įsiveržė [[Grigorijus Ordžonikidzė]], kad įkurtų bolševikų valdžią. 1920 m. [[lapkričio 29]] d. 11-oji sovietų armija be pasipriešinimo užėmė [[Idževanas|Idževaną]]. Valdžios perėmimas Jerevane įvyko [[gruodžio 2]] d., kai armėnai priėmė [[Boris Legran]] ultimatumą. Armėnija sutiko būti sovietų įtakoje, o šie saugojo likusią Armėniją nuo turkų. Sivietai pažadėjo atkurti armiją ir nepersekioti nekomunistų. Paskutinį pažadą jie sulaužė, kai išvijo dašnakus iš šalies. Gruodžio 5 d. į miestą įžengė Armėnijos revoliucinis komitetas (Revkom, kurį daugiausiai sudarė Azerbaidžano armėnai. Galiausiai gruodžio 6 d. Jerevane pasirodė [[Feliksas Dzeržinskis|Felikso Dzeržinskio]] [[ČK]] ir Armėnijos Demokratinė Respublika nustojo egzistuoti.
Nors sovietai išvijo turkus iš kai kurių Armėnijos vietovių, nusprendė su jais sudaryti taiką. 1921 m. Karso sutartimi Turkija Tarybų Sąjungai atidavė [[Adžarija|Adžariją]] už Karso teritoriją (dabar [[Igdyro provincija|Igdyro]], [[Ardahano provincija|Ardahano]], [[Karso provincija|Karso]] provincijos Turkijoje). Turkijai atiteko senovės miestas [[Anis]] ir [[Araratas (kalnas)|Araratas]], svarbūs armėnams. [[1922]] m. naujai paskelbta [[Armėnijos TSR]], kuriai vadovavo [[Alexander Miasnikyan]], įstojo į Tarybų Sąjungą kaip viena iš trijų [[Užkaukazės TFSR]] respublikų.
== Šaltiniai ==
| |||