Aleksandras Severas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis klaidų taisymas. |
S pataisymai |
||
Eilutė 37:
Jo tikras vardas buvo '''Markas Julijus Gesijus Basianas Aleksianas'''. Aleksandro tėvas [[Markas Julijus Gesijus Markianas]] buvo Sirijos promagistratas. Jo motina [[Julija Avita Mamėja]], buvo antra [[Julija Mesa|Julijos Mesos]] ir Sirijos kilmingojo [[Julijus Avitas|Julijaus Avito]] duktė ir imperatoriaus [[Elagabalas|Elagabalo]] teta iš motinos pusės. Jis turėjo vyresnę seserį Teokliją, apie kurią mažai žinoma. Aleksandras Severas taip pat giminiavosi su Romos imperatoriumi [[Septimijus Severas|Septimijum Severu]] (jo žmona Julija Domna buvo Mesos jaunesnioji sesuo). [[Karakala]] ir [[Geta]] buvo jo pusbroliai iš motinos pusės. Jo senelė Mesa [[221]] m. įtikino imperatorių Elagabalą įsūnyti pusbrolį ir paskelbti įpėdiniu (cezariu) ir Basianas pasikeitė vardą į Aleksandrą. [[222]] m. [[kovo 11]] d. Elagabalas buvo nužudytas ir pretorijai paskelbė Aleksandrą imperatoriumi, o senatas patvirtino.
Kai Aleksandras tapo imperatoriumi, jis buvo jaunas, draugiškas, gerų norų ir visiškai po motinos padu. Julija Mamėja buvo labai dorybinga ir apsupo imperatorių su išmintingais patarėjais. Ji prižiūrėjo sūnaus charakterio
Tačiau Aleksandro valdymas iš esmės buvo sėkmingas iki [[sasanidai|sasanidų]] iškilimo rytuose. Apie kilusį karą yra įvairių atsiliepimų. Pagal paties Aleksandro pranešimą senatui, jis pasiekė dideles pergales. Per visus įvykius, susijusius su sasanidais, pasireiškė armijos drausmės trūkumas. Imperatorius grįžo į Romą ir šventė triumfą [[223]] m.
Eilutė 50:
Aleksandras buvo paskutinis imperatorius iš Sirijos. Motinos veikiamas jis daug nuveikė keldamas žmonių gerovę ir moralę. Jo patarėjais buvo tokie žymūs žmonės kaip teisininkas [[Ulpianas]] ir istorikas [[Kasijus Dionas]] bei išrinkti šešiolika senatorių. Savivaldybės taryba iš keturiolikos asmenų padėdavo miesto prefektui valdyti keturiolika Romos sričių. Iš rūmų buvo pašalinta prabanga ir ekstravagancija, kurią mėgo ankstesni imperatoriai. Pakilo monetų kalimo standartai, palengvėjo mokesčiai, buvo skatinama literatūra, menas ir mokslas. Buvo įkurtos paskolos įstaigos, duodančios paskolas už vidutiniškas palūkanas.
Religijos atžvilgiu Aleksandras buvo atvirų pažiūrų. Savo koplyčioje jis turėjo [[Orfėjus|Orfėjaus]], [[Abraomas|Abraomo]], [[Apolonijus Tianietis|Apolonijaus Tianiečio]] ir [[Jėzus Kristus|Jėzaus]] biustus. Sakoma, kad jis buvo sugalvojęs pastatyti šventyklą krikščionybės
{{Romos valdovas|
|