Cukrinis diabetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Cukrinis diabetas''' ({{lot|diabetes mellitus}}) arba '''cukraligė''' – liga, kurią sukelia [[Angliavandenis|angliavandenių]] apykaitos sutrikimai, lemiantys [[gliukozė]]s kiekio [[kraujas|kraujyje]] padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).

 

 

Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių,<ref>{{VLE|IV|235||Cukrinis diabetas}}</ref> Europoje – apie 26 mln. Lietuvoje registruota apie 54 000 sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų nuo insulino priklausomų apie 8 000, nepriklausomų apie 42 000, su tolerancijos gliukozei sutrikimu apie 4 000. Lietuvoje yra apie 350 cukriniu diabetu sergančių vaikų{{faktas}}.

Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinis [[pankreatitas]], [[hemochromatozė]]), kasos pašalinimas, endokrininės ligos (pav., posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų) vartojimo.

 

Cukrinio diabeto diagnostika - nesudėtinga. Tereikia atlikti kraujo tyrimus. Cukraligė diagnozuojama ištyrus gliukozės kiekį kraujyje (iš venos) ir nustačius glikuoto [[hemoglobinas|hemoglobino]] koncentraciją.