Vilhelmas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
'''Vilhelmas IV''' (''William Henry''; [[1765 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. – [[1837 m.]] [[birželio 20]] d.) – [[Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė|Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės]] bei Hanoverio karalius, valdęs [[1830]]–[[1837]] metais, laivyno admirolas (1811 m. gruodžio 24 d.). Trečiasis karaliaus [[Jurgis III|Jurgio III]] (George III) sūnus, sostą perėmęs iš savo vyresniojo brolio [[Jurgis IV|Jurgio IV]] ir tapęs paskutiniuoju karaliumi bei priešpaskutiniuoju monarchu iš Hanoverių dinastijos.<ref> {{Cite web | title = William IV | work = britannica.com | url = https://www.britannica.com/biography/William-IV-king-of-Great-Britain }} </ref>
Jaunystėje būsimasi karalius tarnavo laivyne, dėl to vėliau turėjo pravardę "Karalius jūreivis". Tarnavo [[šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]], tačiau kariniuose veiksmuose praktiškai nedalyvavo. sostą paveldėjo būdamas 64 metų, po dviejų vyresniųjų brolių, kurie neturėjo palikuonių, mirties. Per septynerius jo valdymo metus buvo įgyvendinta keletas svarbių reformų: peržiūrėti įstatymai apie vargšus, demokratizuoti municipalitetai, pirmą kartą įvesti apribojimai vaikų darbui, visoje Britų imperijoje panaikinta vergovė. Vilhelmas buvo paskutinis britų monarchas, kuris premjerministrą paskyrė nepaisant parlamento prieštaravimo. Hanoverio karalystei suteikė liberalių konstituciją.
Abu teisėti Vilhelmo IV vaikai mirė vaikystėje, dėl to sostą paveldėjo jo dukterėčia [[viktorija (karalienė)|Viktorija]], o Hanoverio karaliumi tapo jo jaunesnysis brolis Ernstas Augustas.
== Gyvenimas prieš tampant karaliumi ==
Vilhelmas gimė [[1765 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. ryte [[Londonas|Londone]] esančiuose Bekingamo rūmuose tuometinio karaliaus [[Jurgis III|Jurgio III]] ir karalienės Šarlotės šeimoje.<ref>Ziegler, Philip. King William IV. — London: Collins, 1971. — P.12</ref> Vilhelmas buvo trečias vaikas karališkoje šeimoje, amžiumi jį lenkė jo broliai [[Jurgis IV|Jurgis]] ir Frederikas, dėl to jis nebuvo laikomas galimu sosto paveldėtoju.
Didžiąją dalį vaikystės princas Vilhelmas praleido Ričmonde ir Kju (''Kew'') rūmuose, kur buvo lavinamas privačių mokytojų.<ref>Ziegler, Philip. King William IV. — London: Collins, 1971. — P.13-19</ref> Trylikos metų ėmė tarnauti Karališkajame laivyne mičmanu<ref>Ziegler, Philip. King William IV. — London: Collins, 1971. — P.23-31</ref>, 1780 m. dalyvavo mūšyje prie Sent Vinsento kyšulio.<ref>Ziegler, Philip. King William IV. — London: Collins, 1971. — P.32</ref><ref>Allen, W. Gore. King William IV. — London: Cresset Press, 1960. — P.29</ref> Nors laive Vilhelmą lydėjo auklėtojas, jo patirtis mažai kuo skyrėsi nuo mitų mičmanų tarnybos, kartu su visais jis ruošė maistą ir netgi buvo kartu su kitais komandos nariais areštuotas už girtas muštynes [[Gibraltaras|Gibraltare]] (nors iškart nustačius asmenybę princą paleido). [[1786]]–[[1789]] m. buvo fregatos „HMS Pegasus” kapitonas. [[1788]]–[[1789]] m. vadovavo kitai fregatai pavadinimu „HMS Andromeda”.
Per [[Amerikos nepriklausomybės karas|Amerikos nepriklausomybės karą]] jis tarnavo [[Niujorkas|Niujorke]] (Vilhelmas buvo vienintelis britų karališkosios šeimos narys buvęs Amerikoje vykstant [[Amerikos nepriklausomybės karas|nepriklausomybės karui]]). Amerikiečiai buvo sumanę pagrobti Vilhelmą, bet jiems plano teko atsisakyti, nes britai sužinojo ir nusiuntė sargybinius apsaugoti princo.
| |||