Saloninė muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

738 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
koreg
(revert - atstatomas ištrintas tekstas)
(koreg)
'''Saloninė muzika''' - [[XIX amžius|XIX a.]] ir [[XX amžius|XX a.]] pradžios [[populiarioji muzika|populiariosios muzikos]] stilius, masinės (demotinės) [[kultūra|kultūros]] dalis.
{{cleanup}}
 
'''saloninė muzika''', XIX a. ir XX a. pradžios [[populiariosios muzikos]] stilius; masinės (demotinės) kultūros dalis. Pramoginio pobūdžo vokaliniai instrumentiniai arba instrumentiniai kūriniai (dažniausia f-nui[[fortepionas|fortepionui]]), skirti buitiniam (namų) muzikavimui arba efektingoms [[muzikantas|muzikantų]] autoprezentacijoms aristokratų ir turtingų miestiečių salonuose. Būdinga romantizmo stiliaus jausminga melodika, sentimentali, “saldi” harmonija, efektingas virtuoziškumas ir bravūra. Vokalinių kūrinių tekstai dažnai banalūs, neturiningi.
 
Būdinga [[romantizmas|romantizmo]] stiliaus jausminga melodika, sentimentali, “saldi” [[harmonija]], efektingas virtuoziškumas ir bravūra. Vokalinių kūrinių tekstai dažnai banalūs, neturiningi. Saloninės muzikos kūriniuose ryšku epigoniškumas – nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių kompozitorių kūriniais, istoriškai pasenusiais [[muzikos stilius|muzikos stiliais]].
Saloninės muzikos kūriniuose ryšku epigoniškumas – nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių kompozitorių kūriniais, istoriškai pasenusiais muzikos stiliais. Specifiniai saloninės muzikos žanrai buvo [[daina]], [[romansas]], [[muzikinis momentas]], [[daina be žodžių]], [[albumo lapelis]], [[etiudas]], [[noktiurnas]], [[barkarolė]], įvairios šokių muzikos stilizacijos (valsai, polkos, mazurkos, polonezai, fokstrotai, [[tango]] ir kt.). Itin populiarios buvo parafrazės ir fantazijos f-nui madingų operų temomis.
 
Saloninės muzikos kūriniuose ryšku epigoniškumas – nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių kompozitorių kūriniais, istoriškai pasenusiais muzikos stiliais. Specifiniai saloninės muzikos [[žanras|žanrai]] buvo [[daina]], [[romansas]], [[muzikinis momentas]], [[daina be žodžių]], [[albumo lapelis]], [[etiudas]], [[noktiurnas]], [[barkarolė]], įvairios [[šokių muzika|šokių muzikos]] stilizacijos ([[valsas|valsai]], [[polka|polkos]], [[mazurka|mazurkos]], [[polonezas|polonezai]], [[fokstrotas|fokstrotai]], [[tango]] ir kt.). Itin populiarios buvo parafrazės[[parafrazė]]s ir fantazijos f-nuifortepionui madingų [[opera|operų]] temomis.
Salonų kultūra susiklostė Prancūzijoje XVI-XVII a. sandūroje (terminą ''salon'' imta vartoti nuo 1664). Į aristokratų rūmus iš pradžių buvo kviečiami dailininkai portretistai, vėliau imta kviesti garsius filosofus, mokslininkus, literatus ir muzikantus.
 
Salonų [[kultūra]] susiklostė [[Prancūzija|Prancūzijoje]] [[XVI amžius|XVI]]-[[XVII a.amžius|XVII]] amžių sandūroje (terminą ''salon'' imta vartoti nuo [[1664]]). Į aristokratų rūmus iš pradžių buvo kviečiami [[dailininkas|dailininkai]] portretistai, vėliau imta kviesti garsius [[filosofas|filosofus]], [[mokslininkas|mokslininkus]], [[literatas|literatus]] ir [[muzikantas|muzikantus]].
Nuo 1607 Paryžiuje garsėjo Madame de Rambouillet aukšto meninio lygio literatūrinis salonas ''Hôtel de Rambouillet''. Jame grieždavo ir garsūs to meto muzikantai.
 
Nuo [[1607]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] garsėjo Madame de Rambouillet aukšto meninio lygio literatūrinis salonas ''Hôtel de Rambouillet''. Jame grieždavo ir garsūs to meto muzikantai.
XVIII a. viduryje, įsivyravus [[''rococo'']] estetikai, Paryžiaus aristokratų meno salonai itin suklestėjo. Ėmė klostytis specifinis saloninio meno ir saloninės muzikos stilius, adekvatus laikmečio estetikai.
 
[[XVIII amžius|XVIII a.]] viduryje, įsivyravus [[''rococo''Rococo]] estetikai[[estetika]]i, Paryžiaus aristokratų meno salonai itin suklestėjo. Ėmė klostytis specifinis saloninio meno ir saloninės muzikos stilius, adekvatus laikmečio estetikai.
Po 1784 revoliucijos, suklestėjęs turtingų miestiečių luomas ėmė epigoniškai mėgdžioti aristokratų gyvenseną ir kultūrines tradicijas. Miestiečių salonuose paplito butinis muzikavimas ir sentimentali saloninės muzikos. Paryžiaus tendencijos XIX a. pr. apėmė Europos miestų ir dvarų salonus, paplito Lot. Amerikoje ir JAV. Saloninės muzikos populiarumas XIX a. adekvatus XX a. [[popmuzikos]] populiarumui.
 
Po [[1784]] m. [[revoliucija|revoliucijos]], suklestėjęs turtingų miestiečių luomas ėmė epigoniškai mėgdžioti aristokratų gyvenseną ir kultūrines tradicijas[[tradicija]]s. Miestiečių salonuose paplito butinisbuitinis muzikavimas ir sentimentali saloninėssaloninė muzikosmuzika. Paryžiaus tendencijos [[XIX amžius|XIX a.]] pr.pradžioje apėmė [[Europa|Europos]] [[miestas|miestų]] ir [[dvaras|dvarų]] salonus, paplito Lot.[[lotynų amerika|lotynų Amerikojeamerikoje]] ir [[JAV]]. Saloninės muzikos populiarumas [[XIX amžius|XIX a.]] adekvatus [[XX amžius|XX a.]] [[popmuzikos]] populiarumui.
XX a. pr. saloninės muzikos raidą iš dalies nutraukė suklestėjusi kabaretinė [[šansonetė]], estradinė [[šansona]], [[džiazas]] ir [[populiarioji muzika]]. XIX-XX a. pr. garsėjo saloninės muzikos kompozitoriai [[S. Thalbergas]], [[J. Fieldas]], [[L. M. Gottschalkas]],[[ H. Herzas]], [[I. Moschelesas]], [[B. Godard’as]], [[J. Schulhoffas]], [[M. Sievekingas]]. Saloninei muzikai priskirtinų kūrinių esti beveik visų XIX ir XX a. pr. iškilių komp. kūryboje ([[F. Chopino]], [[F. Liszto]], [[P. Čaikovskio]], [[S. Rachmaninovo]] ir kt).
 
[[XX amžius|XX a.]] pradžioje saloninės muzikos raidą iš dalies nutraukė suklestėjusi [[kabaretinė muzika|kabaretinė]] [[šansonetė]], [[estradinė muzika|estradinė]] [[šansona]], [[džiazas]] ir [[populiarioji muzika]].
== Lietuvoje ==
 
[[XIX amžius|XIX]]-[[XX amžius|XX]] a. pradioje garsėjo saloninės muzikos kompozitoriai [[S. Thalbergas]], [[J. Fieldas]], [[L. M. Gottschalkas]],[[ H. Herzas]], [[I. Moschelesas]], [[B. Godard’as]], [[J. Schulhoffas]], [[M. Sievekingas]].
Lietuvoje XIX a. saloninę muziką kūrė muzikos mėgėjai. Ji buvo atliekama dvareliuose, miestelių inteligentų namuose, pirmuosiuose lietuviškuose vakaruose. Išliko Silvestro Valiūno dainos „Birutė“, [[Antanas Vienažindis|Antano Vienažindžio]] „Sudieu, kvietkeli“ aranžuotės balsui ir fortepijonui, [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] šokiai. XX a. pr. saloninės muzikos bruožų turėjo [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]], Igno Prielgausko, vėliau Kačanausko, Elenos Laumenskienės, Aleksandros Dirvianskaitės romansai.
 
Saloninei muzikai priskirtinų kūrinių esti beveik visų XIX ir XX a. pr. iškilių kompozitorių kūryboje ([[F. Chopino]], [[F. Liszto]], [[P. Čaikovskio]], [[S. Rachmaninovo]] ir kt).
[[en:Salon music]]
 
== Saloninė muzika Lietuvoje ==
[[kategorija:muzika]]
[[Lietuva|Lietuvoje]] [[XIX amžius|XIX a.]] saloninę muziką kūrė muzikos mėgėjai. Ji buvo atliekama dvareliuose, miestelių inteligentų namuose, pirmuosiuose lietuviškuose vakaruose. Išliko Silvestro Valiūno dainos „Birutė“, [[Antanas Vienažindis|Antano Vienažindžio]] „Sudieu, kvietkeli“ aranžuotės[[aranžuotė]]s balsui ir fortepijonui, [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] šokiai. [[XX amžius|XX a.]] pr. saloninės muzikos bruožų turėjo [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]], Igno Prielgausko, vėliau Kačanausko, Elenos Laumenskienės, Aleksandros Dirvianskaitės romansai.
 
[[Kategorija:Muzikos stiliai]]
 
[[en:Salon music]]
20 375

pakeitimai