Duoklė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] valstiečiai duoklę, kiek žinoma, nuo XIII a. iki XIV a. duodavo [[medus|medumi]], [[vaškas|vašku]], žvėrių kailiais, [[šienas|šienu]] ir grūdais. XIV a. antroje pusėje pradėta imti pastovaus dydžio javų ir šieno duoklė [[dėkla]]. [[Mezliava|Galvijų duoklę]] duodavo kolektyviai. Nuo XVI a. pradžios didžiojo kunigaikščio, vėliau ir kitų feodalų valdose natūrinė duoklė imta keisti pinigine. Smulkiąją duoklę sudarė verpalai, maišai, naminiai paukščiai, kiaušiniai, [[apynys|apyniai]]. Ši ir duoklė [[linas|linais]], sėmenimis, grūdais, ypač [[aviža|avižomis]], šiaudų kūliais kai kur išliko iki baudžiavos panaikinimo. Lažo neinantys ir duoklę mokantys valstiečiai buvo vadinami [[duoklininkai]]s.<ref>{{VLE|V|212|[[Leonas Mulevičius]]|Duoklė}}</ref>