Kara Kojunlu: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
|||
Eilutė 54:
Kara Kojunlu užėmė Armėniją [[1410]] m. To meto armėnų istorikas Tovma Metsopetsi teigia,<ref>Kouymjian, Dickran (1997). „Armenia from the Fall of the Cilician Kingdom (1375) to the Forced Migration under Shah Abbas (1604)“ in ''The Armenian People From Ancient to Modern Times, Volume II: Foreign Dominion to Statehood: The Fifteenth Century to the Twentieth Century''. Richard Hovannisian (ed.) New York: Palgrave Macmillan. p. 4. ISBN 1-4039-6422-X.</ref> kad Kara Kojunlu apdėjo armėnus dideliais mokesčiais, bet jų valdymo pradžia buvo taiki ir buvo atstatomi miestai. Taika baigėsi iškilus Kara Iskandrui, kuris Armėnija pavertė „dykuma“, o jos gyventojus plėšė, žudė ir pavergė. Iskandro karai su timūridais ir pralaimėjimas jiems atnešė naujų nelaimių Armėnijai, nes daug jų atsidūrė vergovėje ar turėjo bėgti į kitas šalis. Iskandras bandė taikytis su armėnais, padaręs armėną Rustumą iš kilmingos šeimos savo patarėju.
Per galutinį Timūridų įsiveržimą į regioną jie įtikino Iskandro brolį Jihanšachą sukilti. Jis persekiojo armėnus [[Siuniko sritis|Siunike]], jo armija nusiaubė Tatevo vienuolyną. Bet netgi Jihanšachas bandė gerintis armėnams, dalino žemes jų kilmingiesiems, atstatė bažnyčias, leido persikelti armėnų vyskupui ([[katolikas|katolikui]]) į [[Vaharšapatas|Ečmiadziną]] [[1441]] m. Vis gi armėnų miestai labai kentėjo nuo Jihanšacho, kol galiausiai jį nugalėjo Ak Kojunlu.
== Išnašos ==
| |||